Specialistai teigia, kad viduryje vasaros kaštonai atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, o dėl to kalti šiuos medžius puolantys mūsų krašte neseniai paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės. Jos Lietuvoje atsirado 2002 metais, nuo 2005-ųjų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje, o dabar apėmė visą Lietuvą, LTV laidai „Šiandien“ sakė Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.
Kaštonų kenkėjus tiriantis mokslininkas neatmeta, kad uždelsus juos naikinti dar kelerius metus, iš, pavyzdžiui, Kaštonų alėjos Šiauliuose ar kitų panašių gatvių gali likti tik pavadinimai, o daugybę miestų puošiančius medžius teks keisti kitais. Jo teigimu, riba gali būti kokie 5 metai.
Kenkėjai veisiasi kaštonų lapuose – ten išgraužia takus ir deda kiaušinėlius. Paprasčiausias būdas kovoti su jais – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. Yra ir cheminių priemonių – apie 20 eurų vienam medžiui kainuojančios injekcijos, tačiau pinigų tam nenumatyta.
