Savomis akimis pamatyti, kas vyksta milžiniškus pokyčius išgyvenančioje valstybėje, jaunas vyras nusprendė po to, kai žiemą lankėsi Maidane ir bendravo su protestuotojais.
„Labai smagūs, atviri ir ypatingai svetingi žmonės. Dauguma labai atvirai bendrauja su užsieniečiais, patys pasakoja, ką patyrę, kas vyksta jų šalyje, ir klausinėja, kaip žmonės įvykius mato užsienyje. Jiems labai svarbu, kad pasaulis suprastų, jog Ukraina nėra tokia, kokią ją piešia Rusijos propaganda“, – pasakojo jis.
S.Jatkonis prisipažino, kad grįžęs į Lietuvą žiūrėdamas reportažus iš Ukrainos negalėjo nusėdėti vietoje – jį traukė sugrįžti į šią šalį.
Sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus gauni daug įvairios informacijos, tačiau susidarai ne tokį emocinį paveikslą.
„Sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus gauni daug įvairios informacijos, tačiau susidarai ne tokį emocinį paveikslą. Atrodo, kad ten vyksta kažkas didelio ir dramatiško, tačiau tereikia paėėti 100 metrų nuo Maidano, nėra jokių kamufliažų, tankų ar degėsių. Vyksta gyvenimas – groja gatvės muzikantai, žmonės eina į darbą“, – pasakojo jis.
Tą patį jis kalbėjo apie reportažus, kuriuose rodomi separatistų keliami neramumai: „Separatizme dalyvauja nedaug žmonių, miestuose yra po kelis tūkstančius aktyviai veikiančių, prie jų prisišliejo dar keliolika tūkstančių, o 46 milijonus gyventojų turinčiai šaliai tai – labai maži skaičiai. Kijeve bent jau milijonas į Maidaną susirinko, kitoks įspūdis buvo“.
Odesoje įtampos prieš kruvinus įvykius nejautė
Antrą kartą atvykęs į Ukrainą vilnietis aplankė Kijevą, Lvovą ir Odesą. „Iš Odesos išvykau likus porai dienų iki kruvinųjų įvykių. Nežinant situacijos šalyje, nebuvo įmanoma net įsivaizduoti, kad kažkas tokio nutiks. Odesa knibždėjo turistais iš užsienio, virė turistinio miesto gyvenimas ir nesijautė jokios įtampos“, – pasakojo vilnietis.
Pabendravęs su vietiniais jis susidarė įspūdį, jog partijos ir naujoji Vyriausybė laikosi tik dėl to, kad jaučiama grėsmė iš Rusijos.
Pašnekovas pasakojo, kad per apsilankymą Maidano dalyviai buvo išmuštruoti apie rusus nekalbėti nieko blogo – visi keiksnojo tik Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tačiau per antrąjį apsilankymą jaunas vyras pastebėjo, kad ukrainiečiai darosi vis mažiau politiškai korektiški ir pradeda nekęsti rusų apskritai, ypač palaikančių prezidentą V.Putiną.
Pabendravęs su vietiniais jis susidarė įspūdį, jog partijos ir naujoji Vyriausybė laikosi tik dėl to, kad jaučiama grėsmė iš Rusijos. Anot jo, jeigu jos nebūtų, būtų bandoma nuversti naująją valdžią, nes žmonės nepasitiki senaisiais politikais, o ypač Julijos Tymošenko partija, kuri šiuo metu yra valdančioji.
Ateities ukrainiečiai neprognozuoja
Į Vakarus ukrainiečiai, anot S.Jatkonio, daug vilčių nededa: „Jie mano, kad ten yra savų nesąmonių. Vyrauja nuomonė, kad jie turi susitvarkyti patys. Dalis žmonių, kurių galvose – dar sovietmetis, piktinasi, kodėl valdžia jiems kažko neduoda.
Kiti sako, kad viską gali patys. Ir jie bando tai daryti – savo akimis mačiau tokį vaizdą: didelis parkas Kijeve ir dvidešimt praeivių grėbia lapus – taip pat ir moterys su aukštakulniais. Tiesiog šiaip – ėjo pro šalį, nusprendė padėti. Pasakyti, į ką tai išvirs, neįmanoma, nes Ukrainos pilietiniame judėjime nėra valdžios vertikalės, tai labiau horizontali tinklinė struktūra, ne Sąjūdis su Vytautu Landsbergiu priešakyje."
Dalis ukrainiečių netgi užsidegę idėja, kad gali sukurti visiškai naują valstybės modelį, kuriame į valstybės valdymą plačiai įtraukiami piliečiai, o daugiausiai galios koncentruojama savivaldoje, o ne prezidentūroje.
S. Jatkonis pabrėžė, kad aktyvių žmonių – tik maža dalis, didžioji gyvena įprastą gyvenimą, eina į darbą.
„Kiek teko bendrauti, vieni žmonės man pasirodė esantys visiškoje desperacijoje ir paralyžiuje. Kiti – aktyvieji, agituoja už tai, kad reikia reikalauti savo teisių, nes Ukrainoje įsigalėjusi korupcinė biurokratija.
Dalis ukrainiečių netgi užsidegę idėja, kad gali sukurti visiškai naują valstybės modelį, kuriame į valstybės valdymą plačiai įtraukiami piliečiai, o daugiausiai galios koncentruojama savivaldoje, o ne prezidentūroje“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, niekas neprognozuoja, kaip šalis atrodys po penkerių metų – taip toli niekas nežiūri. Visi laukia prezidento rinkimų ir neabejoja, kad juose nugalės šokolado karalius Petro Porošenka.
Ukrainiečiai nepasitiki milicija
Ukrainiečiai, anot S.Jatkonio, labai nepasitiki milicija, svarstoma, kaip pakeisti visą sistemą, nes Ukrainos milicija veikia taip, kaip veikė prezidentu buvus Viktorui Janukovyčiui. Kaip sėkmingą tokios reformos pavyzdį ukrainiečiai nurodo 2005 m. įvykdytas policijos permainas Gruzijoje, kai buvo pakeisti 80 proc. struktūros darbuotojų.
Rusijos invazijos atveju, ginti tėvynę pasiruošę daugelis ir galimo karo nevertina kaip tragedijos.
S.Jatkonis teigė pastebėjęs, kad ukrainiečiai radikalėja, vis daugiau žmonių pasisako už tai, kad paprasti piliečiai galėtų lengviau įsigyti ir turėti ginklus savigynai, palaiko savigynos būrių formavimą ir reikalauja griežtesnių karinių veiksmų Rytų Ukrainoje.
Anot jo, Rusijos invazijos atveju, ginti tėvynę pasiruošę daugelis ir galimo karo nevertina kaip tragedijos. Ukrainiečiams atsibodo bijoti Rusijos invazijos, atsibodo „neprovokuoti Putino“, jie nusiteikę nebesitaikstyti su gąsdinimais ir spręsti susidariusią situaciją nepaisydami Rusijos nuomonės.
Vilniečiui pavyko pabendrauti su nacionalistinio sukarinto judėjimo „Pravyj sektor“ nariais: „Matyti, kad dauguma nėra „progresyvus jaunimas“ar „prasisukėliai“, kurie ką tik metė „startup`ą“ ir nuėjo į „Pravyj sektor“. Tai paprasti vyrukai, iš kurių dauguma yra tarnavę armijoje ar vidaus kariuomenėje, žmonės, neturintys darbo, bet trokštantys prasmingos veiklos. Apskritai, „Pravyj sektor“ labiau yra paramilitarinė organizacija, kaip mūsiškiai šauliai, nei politinė partija.“
Įtampa Rytų Ukrainoje sukurta dirbtinai
Rusijos garbintojų vilniečiui Ukrainoje teko sutikti nedaug, jo teigimu, tų žmonių protai išėsti rusiškų televizijų propagandos.
„Dalis žmonių Rytų Ukrainoje bijo, kad atvažiuos Ukrainos kariai ir juos sušaudys – toks vyrauja įsitikinimas. O kad „Pravyj sektor“ vaikus valgo – jiems tai faktas. Draugas žurnalistas buvo Donecko administracijoje, sakė, kad per vieną naktį dukart buvo paskelbtas pavojus, kad „Pravyj sektor“ puola, nors jų nėra per tūkstantį kilometrų“, – pasakojo pašnekovas.
Be konflikto pilietinė visuomenė taip ir būtų likusi tų kelių tūkstančių, pradėjusių Maidaną, studentų svajonėse. Dabar ji tampa realybe.
„Apskritai, įtampa Rytų Ukrainoje yra sukurta dirbtinai, prieš pusę metų nebuvo jokių kalbų apie rusų persekiojimus, problemas dėl ukrainiečių kalbos, federalizaciją ar, tuo labiau, apie atsiskyrimą nuo Ukrainos. Visos šios idėjos iš pradžių pasirodė rusiškuose TV kanaluose, tada vietinių politikų lūpose – ten netrūksta savų tomaševskių, ir tik tada federalizacija ir „banderovcai" tapo kiekvienos virtuvės tema. Šis konfliktas yra puikus pavyzdys to, kokią didžiulę įtaką žmonių pasaulėžiūrai turi žiniasklaida“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad šiuo metu Ukrainoje gimsta pilietinė visuomenė. „Konfliktas su Rusija, su priešais kolaboruojanti milicija ir neveikli valdžia sukelia nuolatinę įtampą, kuri dalį žmonių paralyžiuoja, o dalį išjudina ir paskatina aktyviai prisidėti prie valstybės perkūrimo. Be konflikto pilietinė visuomenė taip ir būtų likusi tų kelių tūkstančių, pradėjusių Maidaną, studentų svajonėse. Dabar ji tampa realybe“, – kalbėjo S.Jatkonis.
