Asociacija „Aš Klaipėdai” sulaukė per 1300 klaipėdiečių anketų, su prisiminimais ir idėjomis, koks ateityje turėtų būti parkas. Trečiadienį Klaipėdos universitete konferencijoje „Klaipėdos poilsio parkas: istorija, žmonės, vizija” buvo pristatyti gautieji rezultatai.
Asociacija, siekianti, kad klaipėdiečiai vėl turėtų erdvę, kur galėtų leisti laiką su vaikai, tėvais, jau surengė kelias šventes, talkas.
Anot Jolantos Norkienės, vienos iš judėjimo lyderių, dauguma apklaustųjų ir viliasi, kad poilsio parkas ateityje išliks vieta, kur galima pramogauti visai šeimai. Dabar tokių erdvių mieste stokojama.
Kaip konferencijoje pasakojo istorinių knygų leidėjas Kęstutis Demereckas, iki pat XIX a. pradžios teritorija nuo Atgimimo aikštės buvo panaši į dykynę – apleista ir neapželdinta. Tai trukdė ir įplaukai į uostą, mat į jūrą nuolat buvo pustomas smėlis.
1822 m. karalius Friedrychas Vilhelmas I išleido įsaką, miestui skirti plotą Melnragės link. Miestas teritorijos priežiūrai stokojo pinigų, todėl perdavė ją pirklių gildijai. Šioji ėmėsi želdinti teritoriją, prižiūrėti ją. Daugiausia prisodinta pušelių – jos tuomet buvo labiau prieinamos. Įrengti takai pasivaikščiojimui. Būsimu parku rūpinosi Johanas Rychartas – dar iki šiolei parke stovi šiam žmogui skirtas obeliskas.
Netrukus parke atsirado ir kavinukė „Priekrantės vila”, per parką nutiesta linija tramvajui iki pat švyturio. 1897 m. parke pastatyta Raupsuotųjų ligoninė, veikusi iki pat karo.
Kitas parko atgimimas, siejamas su sovietmečiu, kai čia įrengti atrakcionai, apžvalgos ratas. Tačiau nepriklausomybės laikotarpiu parkas nunyko.
Klaipėdos savivaldybė jau kitamet ketina imtis parko gaivinimo: žadama pradėti tvarkyti teritoriją, medžius, nugriauti apleistus statinius.
Renginyje apibendrinti rezultatai bus susisteminti ir perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, I.Simonaitytės bibliotekai.
