Prieš trejus metus Kelių policija korupcijos požiūriu visuomenės buvo vertinama prasčiausiai tarp visų policijos institucijų – 29 proc. gyventojų tuomet manė, kad Kelių policijos pareigūnai yra labai korumpuoti ir tik 9 proc. – jog visai nekorumpuoti, rašoma Policijos departamento išplatintame pranešime. Šiandien Kelių policijos pareigūnus labai korumpuotais laiko beveik perpus mažiau – tik 15 proc. – gyventojų. Teigiamai pareigūnus korupciniu požiūriu vertinančių gyventojų skaičius išaugo net 14 procentų.
Tačiau per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 837 bandymo papirkti policijos pareigūnus atveja, tai yra 7 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kuomet užfiksuoti 783 bandymai papirkti policijos pareigūnus.
Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teigimu, realiai bandymų kyšininkauti nedaugėja. Skaičiai esą yra didesni dėl to, kad pastaruoju metu policija skiria daugiau resursų tokių atvejų išaiškinimui ir viešinimui.
„Mažėjimo mes iš tikrųjų nematome, mes matome didėjimą tų atvejų, kad jų yra iš tikrųjų daugiau, bet aš galvoju, tą didėjimą nulėmė ne dažnesnis kyšių davimas, o tos veiklos viešinimas. Mes stengiamės, kad kiekvienas toks atvejis būtų paviešintas ir kad kiekvienas žmogus suprastų, kad tai yra žemas dalykas ir to iš tikrųjų negalima daryti“, - sakė L.Pernavas.
Dažniausiai policijos pareigūnus bando papirkti asmenys tarp 20 ir 49 metų amžiaus. Tačiau galima pastebėti, jog jauni 18-29 metų amžiaus asmenys yra linkę perimti šį korupcinio veikimo modelį, nes būtent šioje amžiaus grupėje bandymų išsisukti siūlant kyšį skaičius yra didžiausias:
Taip pat matomos teigiamos pareigūnų požiūrio tendencijos. Kelių policijos pareigūnai vis dažniau ir garsiau kalba apie tai, kad neteisėto elgesio negalima pateisinti mažais atlyginimais.
Vis daugiau pareigūnų pripažįsta ir Imuniteto valdybos būtinumą, nors reikia pripažinti, kad prieš trejus metus, steigiant šiuos padalinius, kur kas dažniau skambėjo nepasitenkinimo balsai. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako: Noriu atsakingai pareikšti, kad policija ir toliau laikysis nulinės tolerancijos korupcijai politikos.
Siekiant stiprinti korupcijos prevenciją Kelių policijoje buvo sugriežtinta pareigūnų veiklos ir specialiosios įrangos naudojimo kontrolė, tai pat patobulinta pati įranga, imtasi aktyvios antikorupcinio švietimo sklaidos. Taip pat pareigūnai, užfiksavę bandymus papirkti, buvo skatinami papildomai, o kandidatai į padidinto jautrumo korupcijai pareigybes buvo tikrinami pagal specialią metodiką, parodančią polinkio į korupciją lygį.
Kovoje su korupcija – moterys ir nauja karta
Vairuotojai turėjo pastebėti, jog pastaraisiais metais kelių policijos ekipažuose padaugėjo pareigūnių moterų. Siekis į Kelių policiją pritrakti kuo daugiau dailiosios lyties atstovių – taip pat viena kovos su korupcija priemonių. Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai – iš visų policijos pareigūnų, kuriems pareikšti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, moterys sudaro tik 5 procentus.
Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai – iš visų policijos pareigūnų, kuriems pareikšti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, moterys sudaro tik 5 procentus.
Visos šios priemonės lėmė, kad netolerancija teisės ir etikos normų pažeidimams Kelių policijoje auga, o pareigūnų, kuriems skirtos tarnybinės nuobaudos, skaičius mažėja. Pagrindo tikėtis, kad korupcijos apraiškų Kelių policijoje mažės ir toliau, suteikia ir naujoji pareigūnų karta.
„Pastebime, kad į Kelių policiją pretenduoja jauni, motyvuoti pareigūnai, ir yra pagrindo manyti, kad jie bus atsparesni korupcijai. Su Kelių policijos naujokais dirbame papildomai – jiems rengiami mokymai, nagrinėjamos galimos korupcijos rizikos, taip pat atsakingai žvelgiame į jaunų pareigūnų kuratorių parinkimą – siekiame, kad jaunas pareigūnas atėjęs į kolektyvą perimtų tik gerąją praktiką“ – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Taip pat išlieka tendencija, kad labiausiai papirkti policijos pareigūnus yra linkę asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą.
26 proc. visų papirkėjų yra bedarbiai. 34 asmenys, iš jų 1 moteris, padarė tokią pačią nusikalstamą veiką pakartotinai.
Ikiteisminiai tyrimai pareigūnams
Per 11 šių metų mėnesių taip pat pradėti 117 ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtariamaisias yra policijos darbuotojai, beveik pusė šių tyrimų – dėl kyšininkavimo. Daugiausiai ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtarimai yra pareikšti policijos pareigūnams, pradėta Kauno apskrityje (24), Klaipėdos apskrityje (16) ir Vilniaus apskrityje (15). 22 tokius ikiteisminius tyrimus pradėjo Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai.
Dažniausiai policijos pareigūnams siūlomi kyšiai už vairavimą esant neblaiviems, greičio viršijimą, kalbėjimą telefonu prie vairo, vairavimą be teisių ir rastas akcizines prekes. Beje, tarp visų bandžiusių papirkti policijos pareigūnus neblaivūs ar nuo narkotikų apsvaigę asmenys, sudarė 51 proc. Pernai šis skaičius buvo kiek mažesnis ir siekė 44 procentus.
Siūlė ir sidabrinių grandinėlių, ir šokoladų
Vidutinė policijos pareigūnams siūlomų pinigų suma šiemet išaugo iki 493 litų. Pernai siūlomi kyšiai vidutiniškai siekė 401 litą.
Dažniausiai policijos pareigūnams šiemet buvo siūlyti kyšiai litais, tačiau taip pat pasitaikė bandymų išsukti nuo atsakomybės siūlant pinigų „ant šampano“, sidabrinę grandinėlę, šokolado plytelę, automagnetolą, banko kortelę pinigų nusiėmimui ar pasiimti visas surastas kontrabandines cigaretes. Taip pat buvo siūlyta ir užsienio šalių valiutos (eurai, svarai sterlingai, JAV doleriai, Švedijos kronos, zlotai, Rusijos ir Baltarusijos rubliai) ir kitokių gėrybių.
Mažiausia 2014 m. pasiūlyta suma buvo 10 litų, didžiausia – 40 tūkst. Lt (2013 m. didžiausia pasiūlyta suma buvo 80 tūkst. Lt, mažiausia – 10 Lt).
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį pareigūnams buvo pasiūlyta 353 tūkst. 662 litai (2013 m. – 274 609 litai), t.y. siūlomų kyšių bendra suma išaugo beveik 1,3 kartų.
Atsakomybė – abipusė
Pasak policijos generalinio komisaro Lino Pernavo, nemaža dalis visuomenės yra linkusi kaltinti policijos pareigūnus dėl kyšininkavimo, tačiau retai pagalvojama, kad šiame veiksme dalyvauja dvi pusės – kyšį duodantysis ar siūlantysis ir jį imantysis.
„Davimas ar bandydamas duoti kyšį neišperka kaltės, o ją tik didina. Norime, kad vairuotojai suprastų, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas yra klaida, o kyšio davimas – jau nusikaltimas, užtraukiantis rimtas pasekmes“, – sako L. Pernavas.
Tiesa, pastebima, kad pastaruoju metu vis didesniam skaičiui vairuotojų prabyla sąžinė ir jie kreipiasi į Imuniteto valdybą, pranešdami, kad pareigūnui davė kyšį. Yra net tokių asmenų, kurie patys sutinka būti traukiami atsakomybė, bet nori, kad ir kyšininkaujantis pareigūnas būtų nubaustas.
Visiems vairuotojams taip pat primenama, kad pranešę apie duotą kyšį jie bus atleisti nuo atsakomybės už jo davimą. Įtarimai dėl kyšininkavimo gali būti pareikšti ir po daugelio metų, todėl priimti sąžiningus sprendimus niekada nėra vėlu.
