Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, tai 20,9 tūkst. mažiau nei prieš metus. Kaip praneša Statistikos departamentas, sumažėjimą lėmė tai, kad daugiau lietuvių emigravo nei imigravo, taip pat gimstamumas buvo mažesnis nei mirštamumas.
Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst. (2,8 proc.)
Eurostatas prognozuoja, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens beveik 592 tūkst. gyventojų mažiau negu šių metų pradžioje 2010 m. pradžioje ketvirtadalis šalies gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno apskrityje. Mažiausios apskritys – Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės. Per paskutiniuosius penkerius metus gyventojų skaičius padidėjo tik Vilniaus apskrityje (0,2 proc.). Kitose apskrityse – sumažėjo, ypač Utenos (6,1 proc.), Šiaulių (5,3 proc. ), Alytaus (5,2 proc.), Tauragės (5,1 proc.) ir Panevėžio (4,8 proc.)
Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens beveik 592 tūkst. gyventojų mažiau negu šių metų pradžioje.
Išvyko 22 tūkstančiai
Statistikos departamentas skelbia, kad 2009 m. 22 tūkst. emigrantų oficialiai paskelbė apie savo išvykimą iš Lietuvos, tai beveik 5 tūkst. daugiau negu 2008 m. Imigravo – 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Tarptautinių migrantų didžiąją dalį sudarė Lietuvos Respublikos piliečiai (2009 m. – 74,7 proc. emigrantų ir 74,3 proc. imigrantų), o ketvirtadalį – užsieniečiai.
2008 ir 2009 m. daugiau kaip pusė emigrantų, deklaravusių savo išvykimą, tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją. 2009 m., palyginti su 2008 m., padaugėjo emigravusiųjų į Airiją (1,4 karto) ir Jungtinę Karalystę (1,3 karto), o beveik nekito – į Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją. Daugiausia emigruoja 25–29 metų amžiaus gyventojai. Per paskutiniuosius penkerius metus jie sudarė penktadalį visų emigrantų.
Daugiau gimusiųjų
2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių, arba 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 10,5 2008 m. iki 11 2009 m. Kaip ir ankstesniais metais, maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.
Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks. 2009 m. daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Vilniaus (12,5) ir Klaipėdos (11,6), o mažiausiai – Utenos (8,6) ir Panevėžio (9,5) apskrityse.
2009 m. mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Pernai 1000 gyventojų teko 12,6 mirusiojo, o 2008 m. – 13,1. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo.
Vyrai gyvena trumpiau
Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 11,3 metų trumpesnė nei moterų. 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 66,3, moterų – 77,6 metų. Klaipėdos apskrityje 2008 m. vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo beveik metais (0,98 ir 0,83 metų) ilgesnė už šalies vidurkį, o Utenos apskrityje – atitinkamai 2,15 ir 0,95 metų trumpesnė.
2009 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 23,3 tūkst. (55,5 proc. visų mirusiųjų) šalies gyventojų, nuo piktybinių navikų – 8,1 tūkst. (19,3 proc.), dėl išorinių priežasčių – 4,2 tūkst. (9,9 proc.). 2009 m., palyginti su 2008 m., 15,4 procento sumažėjo mirusiųjų nuo infekcinių ligų, 12,6 – nuo virškinimo sistemos ligų, 13 – dėl išorinių mirties priežasčių, 7,2 – nuo kvėpavimo sistemos ligų, 1,7 – nuo piktybinių navikų ir 1,4 procento – nuo kraujotakos sistemos ligų.
Pernai nusižudė 1135 žmonės (24 daugiau negu 2008 m.), transporto įvykių metu žuvo 460 (140 mažiau negu 2008 m.), mirė apsinuodiję alkoholiu 345 (117 mažiau negu 2008 m.), buvo nužudyti 198 (50 mažiau negu 2008 m.).
Tuokėsi mažiau
2009 m. susituokė 20,6 tūkst. porų, arba 3,5 tūkst. porų mažiau negu 2008 m. Santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 4,7 2002 m. iki 7,2 2008 m., o 2009 m. sumažėjo iki 6,2.
2009 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Vilniaus (7,4), mažiausiai – Panevėžio apskrityje (5).
Pernai įregistruota 9,3 tūkst. ištuokų, tai tūkstančiu mažiau negu 2008 m., 1000 gyventojų teko 2,8 ištuokos. 2000–2008 m. 1000 gyventojų vidutiniškai teko 3,1–3,4 ištuokos. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
