Mokamos ekskursijos po dykviete tapusį mišką startavo gegužės pabaigoje, minint Europos parkų dieną. Apie Kuršių neriją nusiaubusį gaisrą ekskursantams pasakoja nacionalinio parko gamtininkai.
„Privalome save išlaikyti, tad ir panaudojome miško degvietę kaip turistų traukos objektą. Žmonių susidomėjimas didžiulis. Daugiausiai interesantų sulaukiame iš Klaipėdos. Bet ir patys neringiškiai nori čia apsidairyti, vedami gamtininko ir klausydami jo pasakojimų. Tokios ekskursijos trunka dvi valandas ir visai neprailgsta“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Liepsnoms gesinti buvo sutelktos ugniagesių pajėgos iš kelių Lietuvos miestų, taip pat kariai. Į orą teko kilti specialiais kaušais gaisrus malšinantiems sraigtasparniams.
Pragariško gaisro nusiaubtas Kuršių nerijos miškas nejudinamas dar bus iki rugsėjo. Rudenį į jį įsisuks medkirčiai. Bus išguldyta 90 hektarų sudegusių kalnapušių.
Iš viso gaisras nusiaubė 130 hektarų plotą. Padaryta žala, skaičiuojama, 46 mln. litų. Balandžio 25 d. įsiplieskęs gaisras visiškai numalšintas buvo tik maždaug po trijų savaičių.
Liepsnoms gesinti buvo sutelktos ugniagesių pajėgos iš kelių Lietuvos miestų, taip pat kariai. Į orą teko kilti specialiais kaušais gaisrus malšinantiems sraigtasparniams. Vieną jų buvo atsiuntusios Latvijos karinės oro pajėgos.
Po gaisro Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai pasipylė kaltinimai, kad dėl jos aplaidaus darbo ugnis plito taip greitai. Be to, direkcijos darbuotojai kaltinti tuo, jog nesugebėjo laiku nei pastebėti, nei pranešti apie gaisrą.
Po gaisro kurį laiką buvo apribotas miško lankymas, taip pat drausminami miške dūmą traukiantys rūkaliai.
„Tačiau tokie draudimai neturi jokio teisinio pagrindo. Mes galime tik rekomenduoti nedaryti vieno ar kito. Būtina tokius reikalavimu įtraukti į miškų lankymo taisykles. Kaip tik dabar ir ruošiamas naujas jų sąrašas“, – pasakojo A. Feser.
