Beveik 700 tūkst. Lt skolingai bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ duotas paskutinis terminas – kovo 10 d. Iki tos dienos 117–118 krantines iš uosto direkcijos nuomojanti bendrovė turi susimokėti nuomos mokestį. „Klaipėdos hidrotechnika“ nuomos nemokėjo visus metus, nors buvo ne kartą informuota apie sutarties nevykdymą.
Pajamos iš nuomos – didžiulės
Anot uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, tai būtų pirmasis atvejis visoje uosto istorijoje, kai būtų nutraukiama sutartis su krantinių nuomininkais.
„Uosto direkcija turi vykdyti valstybės deleguotas funkcijas – rinkti žemės nuomos mokesčius bei rinkliavas už atplaukiančius laivus. Todėl nutraukti sutartį nėra mūsų ambicija, tai – prievolė“, – aiškino E.Gentvilas.
Pajamos gautos iš žemės nuomos ir rinkliavos už atplaukiančius laivus sudaro apie 98 proc. visų uosto direkcijos gaunamų pajamų.
Anot uosto direkcijos vadovo, ateityje ketinama taikyti griežtesnes sankcijas už sutarčių nesilaikymo, kai tik pasirašius sutartis imama reikšti įvairiausius pageidavimus ir naujus pasiūlymus. Taip buvo nebesilaikoma ir grafikų. Toks sutarčių nesilaikymas įgavo didžiulį mastą – per 2 metus laiku pavyko įgyvendinti tik du projektus.
„Sulaukėme pasiūlymų iš kompanijų su prašymais duoti partijos sąskaitos numerį ir šitaip paremti. Kartoju – niekam jokios sąskaitos neduosime. Mums to nereikia. Tegu įpranta, kad turi būti kitaip“, – teigė E.Gentvilas.
Pranašumas – neužšąlantis uostas
Šią savaitę Klaipėdą aplankęs konteinerius gabenantis laivas „MSC Fotunate“ atvertė naują puslapį uosto istorijoje. Rekordinio dydžio laivas, kurio priėmimui prireikė milžiniškų investicijų, parodė, kad Lietuvos uostas pasirengęs priimti tokio tipo konteinervežius.
Per vasarį už atplaukiančius laivus pavyko surinkti 11,8 mln. Lt rinkliavų. Anot uosto Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, tokio derlingo vasario uosto istorijoje dar nėra buvę. Praėjusiais metais per vasarį buvo surinkta 2 mln. Lt mažiau rinkliavų.
Pastebima, kad rezultatai Klaipėdos uoste augo labiau nei kituose uostuose, kur šalčiai parodė savo nagus. Sant Peterburgo uostui net prireikė skolintis 4 papildomus ledlaužius iš Murmansko. Rygos uoste laivai taip pat įplaukia tik paskui ledlaužį.
Vasarį perkrauta 2,92 mln. tonų jūrinių krovinių, t.y. 25,4 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį. Teigiama, kad tai geriausias rezultatas uosto istorijoje. Labiausiai augo naftos produktų, cheminių trąšų krova bei vadinamųjų ro–ro, t.y. vilkikų, perkrovimas.
Vasarį į Klaipėdos uostą atplaukė ir žymiai daugiau keleivių. Jų uoste padaugėjo beveik trečdaliu. Skaičiuojama, kad iš viso atplaukė daugiau nei 16 tūkst.
