Šiuo įstatymu buvo numatoma, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 procentų produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 procentų produkto įsigijimo kainos.
Pasak Valdo Adamkaus, tokio įstatymo taikymas pažeistų vartotojų interesus, nes rinkos kainų reguliavimas riboja konkurenciją, trukdo rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos maisto produktais rinkoje bei sukuria prielaidas kilti prekių kainoms.
Tiek Kaimo reikalų komitetas, tiek Biudžeto ir finansų komitetas prezidento veto pritarė. Po ilgų diskusijų Seimas nusprendė atsisakyti maisto produktų antkainio ribojimo.
Tiek valdantieji, tiek opozicija pripažino, kad Lietuvoje monopolininkų problema egzistuoja ir dėl to kenčia smulkiojo verslo atstovai. Tačiau esą maisto produktų antkainių ribojimą monopolininkai lengvai apeitų – tam tereiktų įkurti dvi tris tarpines įmones.
