Balsuoti premjeras į S.Konarskio rinkimų apylinkę atvyko kartu su žmona Janina. Jis vienintelis iš anksto skelbė, kur balsuos. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tik sekmadienį paskelbė, kad vidurdienį balsuos Ukmergėje, o prezidentė Dalia Grybauskaitė iš viso neskelbė, kur ir kada balsuos, nes nenori sulaukti klausimų apie referendumą.
Idėja – dėl kitų rinkimų
A.Butkevičius dar kartą pakartojo, kad, jo manymu, referendumo idėja atsirado visų pirma todėl, jog artėjo Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
„Kitose ES šalyse rinkimus laimėjo euroskeptikai, jie labai suaktyvėjo. Tai buvo viena iš priežasčių. Ir kas gali paneigti, kad nebuvo suinteresuoti tie žmonės, kurie turi sukaupę Lietuvoje daug hektarų žemės ir tokiu būdu galėtų pasigerinti sau sąlygas apribojant užsieniečių galimybes tos žemės įsigyti“, – prabalsavęs sakė A.Butkevičius.
Paklaustas apie galimus rezultatus, premjeras teigė tikįs, kad žmonių išmintis nugalės. „Yra priimtas įstatymas, turime apribojimus ir tikiuosi, kad politikavimas šioje srityje pasibaigs“, – teigė ministras pirmininkas.
Tačiau A.Butkevičius abejojo, kad ateis pakankamai žmonių, jog referendumas būtų laikomas įvykusiu.
Žmonės klaidinti?
Paklaustas, kaip jis vertina tuos žmones, kurie referendume balsavo už draudimą užsieniečiams ir juridiniams asmenims pardavinėti žemę, A.Butkevičius spėjo, kad jie buvo suklaidinti: „Rinkiminė agitacija ateiti ir balsuoti, kuri vyko dar ir penktadienį privertė dalį žmonių patikėti skleidžiama dezinformacija. Pasieta tam tikra baimė, tai ir yra priežastis, kodėl žmonės ėjo.“
Premjeras neslėpė, kad referendumui skirta išties didelė suma – per 13 mln. Lt. „Be to, finansiškai nukentėjo tie žmonės, kurie planavo žemę parduoti, nes žemės vertė per pastaruosius 2-3 mėnesius sumažėjo 25 proc. O tai apribojo galimybes kai kuriems žemdirbiams gauti kreditus ir įsigyti technikos, sėkmingai vystyti verslą. Šis laikotarpis pirmiausia atnešė žalą tiems žmonėms, kurie užsiima žemės ūkio veikla“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Socialdemokratų lyderis įsitikinęs, kad klydo tie politikai, kurie netikėjo, jog referendumo sumanytojams pavyks surinkti 300 tūkst. parašų. „Tik tada, kai pamatė, kad bus surinkta 300 tūkst. parašų, jie pradėjo aktyviai dirbti“, – sakė A.Butkevičius.
„Tauta turi kažką atsakyti“
Toje pačioje apylinkėje balsavę paprasti vilniečiai, daugiausia pagyvenę, su premjeru nesutiko. Nenorėjusi prisistatyti moteris teigė, kad vienaip ar kitaip nuspręsti referendume yra tautos teisė. Todėl jai nesuprantamas daugybės politikų požiūris, kai skatinta šį balsavimą paprasčiausiai ignoruoti.
Genadijus tvirtino, kad jeigu referendumas vyksta, privalu jame dalyvauti. „Tauta turi kažką atsakyti, jeigu turi nuomonę. Aš savo nuomonę turiu, todėl einu į referendumą ir ją išsakau. Tuomet žiūri ir sako, kad tauta nusprendė vienaip ar kitaip. Tai tautos sprendimas, todėl aš manau, kad 100 proc. žmonių, kurie turi teisę balsuoti, turi ateiti ir išsakyti savo nuomonę. Ne sėdėti namuose ir paskui skųstis, kad kažkas kažką blogai padarė“, – kalbėjo Genadijus.
Vilnietis neslėpė nepritariąs žemės pardavimui užsieniečiams. Esą šalis mūsų maža, tad pardavus kažkam žemę neliks vietos ir žmonėms, nes įsikurs užsieniečiams.
Jam antrino ir kitas vyresnio amžiaus rinkėjas. „Parduos žemę, kur mums reikės dėtis? Jeigu bus galima parduoti, tai gal ir pirks tą žemę“, – samprotavo Česlovas.
Sekmadienį Lietuvoje vyko referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Taip pat siūlyta keisti Konstitucijos straipsnius nustatant, kad referendumas skelbiamas ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių reikalavimu.
Balsavimas referendumo dieną rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir truko iki 20 valandos. Rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 532 tūkst. 355 rinkėjai.
Bent jau S.Konarskio rinkimų apylinkėje Vilniuje sekmadienio rytą buvo ramu – vos vienas kitas balsuotojas. Atėjusieji, daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, tikino norintys atlikti pilietinę pareigą.
