„(...) yra skirta tam tikra prasme, galima sakyti, valstybės teisiniam įsiskolinimui partijoms padengti, nes įstatymas, ir anksčiau galiojęs, ir dar sykį Seimo patvirtintas, numatė, kad valstybė per biudžetą, per savo finansinius resursus turėtų kompensuoti partijoms bent dalį jų padarytų išlaidų per rinkimus, ir tai Vyriausybė realizuoja“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.
„Pinigai buvo skirti tam tikslui dar birželio mėnesį, dabar mes tik patvirtinome tam tikrą tų pinigų paskirstymo programą, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi savo metodika, tuos pinigus ir paskirstys“, – tvirtino ministras pirmininkas.
Paklaustas, ar lėšos nebus skirtos padengti partijų skoloms, A.Kubilius tvirtino, kad nei Vyriausybė, nei VRK nenustato, kaip partijos gali naudoti savo pinigus.
„Niekada juk VRK nenurodo, kam tie pinigai turi būti naudojami. Labai aiškiai apibrėžta įstatymo, kam partijos gali naudoti pinigus, kokiai veiklai, tad šiuo atžvilgiu tikrai ne Vyriausybė ir ne VRK nustato, kam partijos gali naudoti savo pinigus, valstybės paramą – taip pat, kuri jiems yra skiriama“, – tvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino specialią programą, pagal kurią politinėms partijoms bus galima paskirstyti per 4 mln. litų.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė abejojantis tokiu daliniu lėšų paskirstymu, bet sakė, kad toks sprendimas buvo ne jo: „Kelia abejonių apskritai prioretizavimas ir kiek tų lėšų turėtų būti, bet šiuo atveju ne mano sprendimas.“
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Privatizavimo fondo lėšos skiriamos tik opiausioms problemoms spręsti.
„Kai buvo skirstomos Privatizavimo fondo lėšos, jos buvo paskirtos toli gražu ne tik politinių partijų skoloms finansuoti, ką numatė naujai priimtas Politinių partijų finansavimo įstatymas, bet ir Lietuvos radijui ir televizijai, Žemaičių krikšto programai, Jono Pauliaus piligrimų keliui. (...) Dabar bus skiriama papildomai lėšų tam, kad būtų išspręsti klausimai apskričių kreditorinių įsiskolinimų“, – teigė ministrė.
Gegužės 18 dieną parlamentarai priėmė naują Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą, kuriame anksčiau tik numatytą galimybę gauti kompensacijas už patirtas išlaidas pakeitė į prievolę tokias išmokas pervesti.
Naujajame įstatyme sakoma, kad „partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą“.
Kadangi numatyta, jog įstatymas įsigalioja tik šių metų rugsėjo 15 dieną, parlamentarai atskiru straipsniu paskubino lėšų partijoms pervedimą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas pavaduotojas Pavelas Kujalis BNS yra sakęs, kad iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų kompensuota tik vieną kartą – 2002 metais. Todėl naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintą normą galima aiškinti, kaip siūlymą kompensuoti visų anksčiau buvusių rinkimų išlaidas.
Ministrų kabinetas yra priėmęs sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.
VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3 mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek tiek sumažės.
Pagal patirtas išlaidas valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų partija – 1,4 mln. litų.
Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtų siekti per 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.
