„Nereikia dramatizuoti, nereikia sukelti ažiotažo lygioje vietoje. Ponas E. Borisovas (buvęs ambasadorius – BNS) baigė savo darbą rugsėjo pirmąją dekadą ir staiga dangus griūva. Staiga tuos porą–trejetą mėnesių buvo tylu ir dabar staiga dangus griūva. Man, žinote, tai truputį panašu į organizuotą akciją, negu į tikrai rimtą problemą“, – ketvirtadienį transliuotame interviu naujienų portalui „tv3“ sakė prezidentas.
Jis taip pat teigė, kad dėl ambasadoriaus pozicijos nėra nesutarimo tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM), tik „noras procesą padaryti šiek tiek paprastesnį, negu kad jis turėtų būti“.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netiesiogiai patvirtinus, kad prezidento atmestas kandidatas buvo didelę patirtį turintis diplomatas Giedrius Puodžiūnas, prezidentas įvardino ir kitų diplomatų, dalyvavusių konkurse, bet nepateiktų, pavardes.
„Sutarėme su Užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu, kad tuo tikslu organizuosime konkursą, konkurse dalyvavo žmonės ir aš galiu paminėti jų pavardes. Tai yra mūsų patyrę diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas, galbūt dalyvavo ir daugiau, nežinau. Dėl konkurso buvo tarytum apsimesta, kad nieko neįvyko ir jokių papildomų kandidatų neatsirado“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat teigė, kad susiklosčiusi situacija Lietuvos santykių su Lenkija nepaveiks dėl jo tiesioginio kontakto su kaimyninės šalies vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).
„Dėl jūsų minėto fakto, kad tai gali kažkaip trikdyti mūsų santykius su Lenkija, patikėkite, tie santykiai yra puikiausi ir su prezidentu A. Duda nors ir šią minutę telefonu galiu susisiekti bei aptarti visus klausimus be tarpininkų“, – sakė G. Nausėda.
Stringant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimui į procesą šią savaitę įsitraukė klausimą viešai apsvarstęs Seimo Užsienio reikalų komitetas.
Situaciją dar paaitrino prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, pareiškęs, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas.
Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama į F. Jansono pareiškimą sakė, kad jai yra „labai gaila, labai apmaudu ir gėda“, kad situacijai paaiškinti „jau reikėjo išsitraukti netgi „valstybininkų fantomą“ ir kažką pabandyti pagąsdinti“.
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, kai kurie pasisakymai socialinėje žiniasklaidoje rodo, kad „15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“.
F. Jansonas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.
Prezidentas savo patarėjo pasisakymo plačiau nekomentavo, teigdamas, kad tai, ką sako f. Jansonas, gali pakomentuoti jis pats. „Jis turbūt atidžiai stebi socialinius tinklus ir kai kurių asmenų socialinių tinklų paskyras“, – pridūrė prezidentas.
Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška, viešai vadintas net „valstybininkų“ klano organizatoriumi, feisbuke šią savaitę komentavo ambasadorių skyrimo procesą. Jis stebėjosi, kad prezidentui neįtiko kandidatas į ambasadorius Lenkijoje – buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.
A. Januška taip pat tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“. Jis mini, kad prezidentui užkliuvo ir kitų profesionalių diplomatų kandidatūros: Egidijaus Meilūno, Simono Šatūno, Ingos Stanytės-Taločkienės, Rolando Kriščiūno, Rolando Kačinsko, Laimono Talat-Kelpšos. Pasak A. Januškos, šių pavardžių nutekinimas žiniasklaidai daro žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir valstybei.
Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.
„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
