„Džiaugiuosi, kad Švedijos kelias į narystę NATO jau baigtas – Švedijos ir visos euroatlantinės erdvės labui. Švedijos narystė NATO – puikus rezultatas ir visam Baltijos jūros regionui. Dabar esame saugesni ir stipresni“, – teigė prezidentas.
Pasak prezidento, norint sustiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną Baltijos regione ir visame rytiniame flange, prireiks didelių konsolidavimo pastangų. Jis pabrėžė, kad svarbu pradėti galvoti apie Rusijos sulaikymo strategiją.
Prezidentas pažymėjo, jog svarbu kuo greičiau įgyvendinti Vilniaus viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus bei pasiruošti liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. „Aljansas privalo stiprėti visose dimensijose“, – teigė šalies vadovas.
„Vilniuje suderinti nauji gynybos planai turi būti įgyvendinami, kaip ir sprendimas dėl rotacinio oro gynybos modelio“ , – kalbėjo teigė šalies vadovas, pabrėždamas, kad du procentai BVP gynybos išlaidoms yra privalomi kiekvienai sąjungininkei, o rimtai žiūrint į gynybą, reikia siekti dar daugiau.
Prezidentas akcentavo ir paramą Ukrainai. „Turime skubiai konsoliduoti visapusišką paramą Ukrainai. Iki pergalės“, – teigė šalies vadovas.
JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė dokumentą, liudijantį, kad Švedija oficialiai tapo NATO nare.
Ketvirtadienį įsigaliojo protokolas dėl Šiaurės šalies prisijungimo prie Aljanso, nurodė JAV valstybės departamentas.
Švedija tapo 32-ąja NATO nare.
