Šiuo metu prezidentė dar nėra galutinai apsisprendusi, ar ji pasirašys šį įstatymą, ar grąžins į Seimą pakartotinai svarstyti. Galutinį sprendimą prezidentė priims, kai gaus iš Seimo jau galutinai suredaguotą priimtą įstatymą“, – interviu Žinių radijui sakė vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
Priimant šį įstatymą Seimo atstovai kalbėjo apie ketinimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad iki įstatymui įsigaliojant būtų tartas verdiktas dėl jo konstitucingumo, tačiau, pasak prezidentės patarėjos, „tai yra tik projektas, kuris gali būti priimtas arba ne“.
„Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys, kaip gali būti šiuo konkrečiu atveju priėmus ir pasirašius šį įstatymą“, – sakė S.Cirtautienė.
Ji pabrėžė, kad, prezidentės nuomone, klausimas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti sprendžiamas referendumu.
Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo svarstoma dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990–ųjų kovo 11–ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.
Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.
Taip pat įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę automatiškai įgavo gimdami ar per santuoką.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
