„Europa pati prie to prisivedė, pataikaudama ir vertindama tai biznį, tai taiką, tai gerus santykius, nors matė, kad augo pabaisa“, – susitikime su verslininkais penktadienį sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, situacija brendo jau seniai: „Yra prasidėjęs didysis egzaminas – ko mes verti kaip Lietuva, kaip valstybė, kaip tauta. Atėjome į tokią padėtį, kuri galėjo būti prognozuojama. Dažniausiai buvo sakoma, kad jūs per daug įsivaizduojate, to niekada negali būti.“
Rusijos profesorius dar nevadina priešu: „Mūsų oponentas, dar nesakysiu priešas, dar sienos neperžengė, nors jie peržengti gali bet ką. Dalykai yra seni, galima atsekti šimtmečius atgal. Arba iki Aleksandro II, kuris pasakė, kad Rusija visame pasaulyje turi tik du draugus. Vienas yra Rusijos armija, kitas yra Rusijos laivynas. Tai ne juokai, tai yra senas sindromas.“
Europa pati prie to prisivedė, pataikaudama ir vertindama tai biznį, tai taiką, tai gerus santykius, nors matė, kad augo pabaisa.
Profesorius kritikavo Vakarų poziciją Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, žodžiais situacijos neišspręsi. Vakarai glosto Rusiją tikėdamiesi, kad oponentas, kol glostomas, jėgos nepanaudos.
„Vakarai yra pusiau valdomi. Jiems irgi atėjo egzamino laikas. Žaisti žodžiais nebeišeina. Galime prisiminti 1938 metų Europą. Ar pasipriešinti Hitleriui? Mes nenorime karo. Gal jam užteks. Mes pralaimėjome Čekoslovakiją ir atnešėme jums taiką, džiaukitės“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, Europa yra pati kalta dėl to, kad šiuo metu vyksta Ukrainoje, nes ilgą laiką vertino verslą, taiką, gerus santykius.
Krymas yra tarpinė stotelė, nes Rusija eina į hegemoniją Europoje, senas jos tikslas buvo atskelti Europą nuo Jungtinių Valstijų, – sakė V.Landsbergis.
„Europa pradėjo šiek tiek busti, padarė trečiąjį energetikos paketą. Aišku, dabar labai gražu, kai pamatai, kad Krymas prisijungė prie Rusijos, tai visa nafta atitenka Rusijai. Reikėjo apginti rusą, kurio net nosis nebuvo sukruvinta“, – sakė profesorius.
Krymo aneksija, kuri bus įteisinta sekmadienį Kryme vyksiančiu referendumu, anot V.Landsbergio, yra tik pradžia. Toliau Rusija imsis Europos.
„Krymas yra tarpinė stotelė, nes Rusija eina į hegemoniją Europoje, senas jos tikslas buvo atskelti Europą nuo Jungtinių Valstijų. Yra toks atvirai išreikštas hegemonijos svaigulys. Kiti yra vasalai, kurie vykdo jo valią“, – sakė V.Landsbergis.
Nukentės Europa
Profesorius pasijuokė iš sankcijas Rusijai delsiančios paskelbti Europos. „Mes nepadiktuosime eupopiečiams, ar įvesti sankcijas, ar ne, nes Putinas pagąsdino, kad ir jūs nukentėsite“, – sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, Europa vis tiek nukentės: „Nukentėsite dėl to, kad gyvenote iliuzijų pasaulyje, buvote durninami.“
Jo nervai neišlaikė, gal reikia suprasti žmogų, – apie V.Putiną sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, kol Vladimiras Putinas nepatirs apčiuopiamų nuostolių, jis nesustos.
„Tai yra neadekvatus asmuo, kuris veikia pagal savo seną hegemonijos planą. Jam nesiseka, jis jau 10–15 metų kuria naująją Sovietų Sąjungą ir tas tikslas vis tolsta. Tai jo nervai neišlaikė, gal reikia suprasti žmogų. Nėra, kas ateis ir uždės tramdomuosius marškinius“, – kalbėjo profesorius.
Sutramdyti jį galėtų bandyti Rusijos verslininkai, dėl V.Putino politikos patiriantys nuostolių. Rusijos oligarchai galėtų susimąstyti: „Velnias, tas Putinas per toli nuėjo, reikalai nesiklijuoja, tada jis mus apkaltins ir pasodins už tai, kad rusų verslas nusmuko, tai galbūt jį reikia perkalbėti, nors tai yra rizikinga.“
V.Landsbergis sakė, kad nesupranta, kodėl nėra iki šiol patvirtintas sąrašas asmenų, kurių sąskaitas reikia areštuoti, su keliomis laisvomis pozicijomis, kurias būtų galima užpildyti vėliau.
„Dabar padaro sąrašą tų, kurių sąskaitos areštuojamos, ir visi iš anksto žino, kad Putino tame sąraše nebus“, – sakė profesorius.
Pasak jo, pasaulis nuo Rusijos gali tapti nepriklausomas tik pasakęs, kad Rusijos jam visiškai nereikia.
„Mes niekad nebūsime nepriklausomi ir laisvi, kol nepasakysime, kad galime gyventi ir be Rusijos, tegul ji sau pasiunta su savo diktatoriais. Arba tu kapituliuoji, arba atsistoji kaip orus žmogus ir sakai, kad tu, kaimtne, dergi man per tvorą, dėl to aš kurį laiką su tavim neturiu reikalų.“
