„Jei jums kils klausimas, kodėl anksčiau buvo įvardinti 200 tūkst. PSD nesumokėjusių žmonių, o dabar jų įvardiname 70 tūkst., tai noriu paaiškinti, kad taip yra todėl, kad kai kalbame apie 70 tūkst., turime omenyje, kad šie žmonės visai nemokėjo įmokų. 200 tūkst. reiškia, kad žmogus susimokėjo PSD įmokas už tam tikrą laikotarpį, o už likusį laikotarpį nemokėjo ir neaišku dėl kokių priežasčių – ar neprivalėjo mokėti, ar jis išvažiavęs“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė darbo grupės vadovė, sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Pasak jos, darbo grupė nustatė, kad už 2009 m. susidariusią problemą bus galima išspręsti nekeičiant įstatymų. Esą tokios nuomonės laikosi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ir „Sodra“, ir Ligonių kasos.
Įmokas nurašys negaunantiems pajamų
Kaip teigė J.Kumpienė, darbo grupė išskyrė kelias kategorijas asmenų, nemokėjusių PSD. Darbo biržoje (DB) neužsiregistravusiems bedarbiams, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, bus taikomos trijų tipų lengvatos: atidedamas nesumokėtų PSD įmokų sumokėjimas, skolos sumokėjimas padalinamas pagal grafiką, priimtiną žmogui arba skola nurašoma kaip beviltiška.
„Pagal įstatymą, jei nedirbantis žmogus būtų įsiregistravęs DB, jis įmokų nemokėtų, nes už jį sumokėtų valstybė. Bet žmonės dabar tokioje situacijoje atsidūrė todėl, kad neįsiregistravo DB. [...] skola bus nurašoma kaip beviltiška, jei žmogus iš tiesų neturi pajamų ir neturi kitokio užmokesčio šaltinio“, – dėstė J.Kumpienė.
Pasak jos, atidėti skolą bus galima iki penkerių metų, o palūkanos nebus skaičiuojamos. „Su palūkanomis nebelieka problemų, nes jei gyventojas yra nepajėgus sumokėti pačios skolos, tai VMI pasižadėjo tikrai neskaičiuoti palūkanų“, – aiškino darbo grupės vadovė.
Nenuolatiniams šalies gyventojams PSD neprivalomas
Darbo grupės įsitikinimu, lietuviai, kurie nėra nuolatiniai šalies gyventojai, t.y. yra išvykę iš Lietuvos ilgiau nei šešis mėnesius, mokėti sveikatos draudimo įmokų tėvynėje neprivalo, nes įstatyme numatyta, jog privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami nuolat Lietuvoje gyvenantys žmonės. Europos Sąjungos (ES) valstybėse dirbantys ar studijuojantys asmenys taip pat atleidžiami nuo draudimo įmokų Lietuvoje, nes jiems galioja kitos ES valstybės socialinis ar sveikatos draudimas.
Šiems žmonėms, pasak J.Kumpienės, VMI pasiūlė labai priimtiną sprendimo būdą. „Tie gyventojai gali užpildyti pajamų mokesčių deklaracijos atitinkamą formą ir nurodyti, kada jie išvyko iš Lietuvos. Jie gali nurodyti net už penkis praėjusius metus. Tačiau kartu norime pasakyti, kad tie gyventojai, kurie to nėra padarę, tam, kad ateityje neatsirastų tokių problemų, turi taip pat susitvarkyti duomenis ir Gyventojų registre“, – sakė darbo grupės vadovė.
Iš darbo atleistiems ir išeitines kompensacijas gavusiems žmonėms, PSD įmoka bus laikoma sumokėta už tą laikotarpį, už kurį gauta išeitinė kompensacija. „Jei žmogus, atleidžiant jį iš darbo, gavo išeitinę kompensaciją, jam išmokant kompensaciją buvo išskaičiuota ir PSD įmoka. Atsižvelgiant į tai, šis žmogus turi būti apdraustas už tą laikotarpį, už kurį jam sumokėta išeitinė kompensacija, nes iš jo išeitinių buvo išskaičiuota ta suma“, – aiškino J.Kumpienė.
„Savo ruožtu nemokamose atostogose esantiems žmonėms taikome tą patį principą, kuriame pasakyta, kad nuo pajamų mokestis už sveikatą yra mokamas taip, kaip jis yra priskaičiuojamas pagal „Sodros“ įstatymą. Jei žmogus yra nemokamose atostogose, jo pajamos yra nulinės, reiškia, nulinių pajamų nulinis ir mokestis“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.
Palankesnis sprendimas priimtas ir gyventojams, dirbantiems pagal verslo liudijimą. Darbo grupės įsitikinimu, šiems žmonėms PSD įmoką reikia skaičiuoti ne už visą mėnesį, bet tik už tą laikotarpį, kuriam verslo liudijimas išsiimtas. T.y. jei žmogus verslo liudijimą išsiėme trim dienoms, jam įmoka bus skaičiuojama nuo šių trijų dienų.
Daugiausiai problemų – su IĮ
J.Kumpienės teigimu, daugiau problemų kyla su individualiomis įmonėmis (iį), mat jų savininkai negali užsiregistruoti DB kaip bedarbiai, nes jis turi IĮ. „Pagal dabartinius įstatymus individualios įmonės savininkas negali likviduoti savo įmonės, nes jo skolos matuojamos ne tik pagal sveikatos įmokas, bet pagal visus mokesčius. Jeigu prieš trejus metus jis tokią skolą turėjo dėl pelno ar kito mokesčio, tai nesudaro jam galimybės tos įmonės likviduoti ir išsiregistruoti iš registro. Tuo pačiu jis negali būti draudžiamas valstybės“, – dėstė sveikatos apsaugos viceministrė.
Pasak jos, darbo grupė pasiūlė šią problemą sutvarkyti keičiant įstatymą. Tuo tarpu už 2009 m., jei asmuo buvo draudžiamas valstybės, turėjo darbo santykius ar kitokias pajamas, jam PSD įmokų nuo tos individualios veiklos, už kurią negauna pajamų, mokėti nereikia.
Pasak darbo grupės vadovės, skolos nurašymas visiems PSD įmokų nesumokėjusiems žmonėms reikštų įstatymų nesilaikymą Lietuvoje. „Kita vertus apsunkintumėme ir visus dirbančiuosius, nes jiems reikėtų sumokėti daugiau tam, kad tie žmonės galėtų gauti nemokamas sveikatos paslaugas“, – sakė J.Kumpienė. Ji taip pat pažymėjo, kad šiandien valstybė sveikatos draudimą sumoka už 60 proc. šalies gyventojų ir tik 40 proc. šalies gyventojų už šį draudimą susimoka patys.
