Tokius pastebėjimus jis išsakė sekmadienį Vilniuje vykstančioje Rytų Europos intelektualų konferencijoje.
Kai jėgų pusiausvyra labai trapi, net ir mažiausias įsikišimas gali turėti rezultatą. Jei Ukrainai daromas didelis spaudimas iš Maskvos, ES turi stengtis jį atsverti, – sakė M.Riabčukas.
„Kol Ukraina nėra užtikrinta, viskas yra labai trapu – ja galima manipuliuoti, daryti spaudimą. Mes turime labai netvirtą pagrindą. Prisiminkime, kad Oranžinė revoliucija laimėjo vos 15 proc. persvara, turint tai omenyje, būtina suprasti, kad bet koks pasirinkimas bus netikras, nes jis priklausys nuo oportunistinių sąjungininkų, kurie netiki pačia idėja“, – kalbėjo jis.
M.Riabčukas pabrėžė, kad Ukrainos eurointegracija nepasiseks tol, kol ji bus per ankstyva. „Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – pridūrė jis, sutikdamas su mintimi, kad kartais pralaimėjimais grindžiami laimėjimai.
Svečias iš Ukrainos pažymėjo, kad namų darbus turi atlikti pati šalies visuomenė. „Reikia pripažinti, kad Ukraina nėra pasirengusi priimti Europos vertybių, jos visuomenė tam nepasirengusi. Kai jėgų pusiausvyra labai trapi, net ir mažiausias įsikišimas gali turėti rezultatą. Jei Ukrainai daromas didelis spaudimas iš Maskvos, ES turi stengtis jį atsverti“, – kalbėjo jis.
„Rusija yra popierinis tigras“
M.Riabčukas pabrėžė, jog pagrindinė Rusijos problema – nenorėjimas atlikti savo tapatybės peržiūros, nesugebėjimas atsikratyti buvusio savo identiteto.
Rusija nėra tokia jau stipri, bėda tame, kad kaimynės silpnos. Rusija yra popierinis tigras – ji moka griauti, bet ne kurti, – įsitikinęs M.Ribčukas.
Jis pridūrė, kad būtų nuostabu, jeigu Rusija pradėtų suprasti, kad Ukrainos prisijungimas prie ES, naudingas ir jai pačiai.
„Rusijai reikia tapti tauta, kuri remiasi pilietinėmis vertybėmis. Be to, Rusija nėra tokia jau stipri, bėda tame, kad kaimynės silpnos. Rusija yra popierinis tigras – ji moka griauti, bet ne kurti, – tvirtino jis. – Šalys aplink ją yra per silpnos, kad pasakytų jai „ne“, kaip pasakė Lietuva, Latvija, Estija“.
Lenkijos savaitraščio „Politika“ vyriausiasis redaktorius Jerzy Baczynskis pabrėžė, kad Lenkija tiki ES plėtimusi ir tuo, kad Ukrainai būtina įsilieti į Europą.
Jis sutiko, kad šis kelias suteiks naujas galimybes ir pačiai Rusijai, privers pagalvoti apie savo problemas.
J.Baczynskis pabrėžė, kad Rusijos baimė egzistuoja Rytų Europos valstybių žmonių genuose, 80 proc. lenkų yra euroentuziastai, ir tai yra atsakomoji reakcija į grėsmę, kurią kelia Vladimiro Putino Rusija.
A.Mikhailovas: Baltarusijai nesugebame nieko pasiūlyti
Visi yra mintimis susitelkę į Aliaksandrą Lukašenką, tačiau problema – ne jame, problema yra mūsų nesugebėjimas pasiūlyti kažką geresnio, – teigė A.Mikhailovas.
Europos humanitarinio universiteto Vilniuje rektorius Anatolijus Mikhailovas diskusijoje ragino nepamiršti Baltarusijos. Jis pabrėžė, kad nėra aiškaus supratimo, ką daryti ir kaip spręsti labai sudėtingą šios valstybės situaciją.
„Jei ši problema būtų buvusi sprendžiama anksčiau, dabar būtų lengviau, tačiau to neįvyko. Visi yra mintimis susitelkę į Aliaksandrą Lukašenką, tačiau problema – ne jame, problema yra mūsų nesugebėjimas pasiūlyti kažką geresnio“, – pabrėžė jis.
A.Mikhailovas pabrėžė, kad Rytų Europos intelektualai po šios konferencijos turi imtis kitų žingsnių, nes kalbėti galima be galo ir be krašto.
„Intelektualusis regioninis bendradarbiavimas beveik neegzistuoja – susitikimų nepakanka. Turime būti labiau susitelkę, reikia inicijuoti kažką, kas būtų atsakas į tai, kas vyksta aplink mus. Reikia mokytis iš Baltarusijos atvejo, kad jis nebepasikartotų“, – sakė konferencijos dalyvis.
