Anot jo, Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių bendruomenių problemos turėtų būti sprendžiamos jautriai ir kantriai, tačiau dėl to abiejų pusių santykiuose neturi dominuoti nelemtų prisiminimų, fobijų ir neprielankumo retorika.
„Lenkijai ir Lietuvai šiandien reikia keitimosi informacija ir tarpusavio supratimo. Viena priemonių čia yra ir kultūrų mainai, o šioje srityje turime daug ką nuveikti“, – teigiama PEN centrų pareiškime.
Abiejų šalių rašytojai ragina politikus rengti bendrus meno projektus, kultūros, mokslo ir švietimo įstaigas bendradarbiauti, užsiimti literatūros vertimais, rengti edukacines programas ir steigti stipendijas.
„Būtini jaunimo mainai, turizmo plėtra, lietuvių ir lenkų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Lietuvių ir lenkų santykiai turi įgyti socialinį turinį“, – įsitikinę rašytojai.
Jų teigimu, šiuo metu abiejų kraštų viešojoje nuomonėje pastebimas susvetimėjimas – vietoj gyvų kontaktų tinklo, vietoj dviejų Europos Sąjungos kaimynių abipusių mainų ir bendradarbiavimo vėl grįžta vieni kitais nepasitikinčių lenkų ir lietuvių stereotipai.
Pareiškime tvirtinama, kad bendra ateitis – tai pilietinė visuomenė, o ne tautinė nesantaika.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie. Taip pat kyla nesutarimų dėl pavardžių, gatvių ir kitų vietovardžių rašybos.
