Lietuvos aukštajam mokslui šiandien gali išaušti istorinė diena. Jei pavyks neįklimpti į nesibaigiančias diskusijas, Seimas ketina priimti ilgai rengtą ir dar ilgiau svarstytą Mokslo ir studijų įstatymą. Antradienio vakarą, posėdžiaudami beveik iki pusės dešimtos vakaro, parlamentarai per daugiau nei dvi valandas palaimino kelias dešimtis įstatymo straipsnių. Tiesa, vis labiau temstant, seko ir politikų jėgos, jų skaičius posėdžių salėje ypač sumažėjo. 21 val. 17 min. įvykusi registracija liudija, kad krašto ateičiai itin svarbus įstatymas, kaip deklaruoja valdantieji, buvo įdomus tik 27 tautos išrinktiesiems. Daugumą jų sudarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, kuriems aštriai oponavo trys socialdemokratai.
„Bijau ką nors komentuoti. Kai įstatymas svarstomas pastraipsniui, būna, kad posėdyje dalyvauja ne visi“, – paklaustas, kodėl Seimo nariai abejingi aukštojo mokslo reformai, diplomatiškai išsisuko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas TS-LKD atstovas Valentinas Stundys.
Tuo metu socialdemokratas Vytenis Andriukaitis įsitikinęs, kad valdantieji įstatymo priėmimą sąmoningai nukėlė į vakarą, kad salėje liktų kuo mažiau parlamentarų. „Alternatyvos buvo atmestos, argumentų niekas neklausė, priėmimas vyko tiesiog gėdingai“, – antradienio posėdį įvertino V.Andriukaitis.
„Kai iš 141 Seimo nario dirba vos trys dešimtys, padėtis matoma kaip ant delno. Mano nuomone, šis įstatymas, kurį aktyviai stumia keli politikai, Lietuvai padarys didžiulę žalą“, – komentavo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Diskusijoms ir galutiniam balsavimui dėl Mokslo ir studijų įstatymo šiandien per rytinį plenarinį posėdį numatytos trys valandos. Prognozuojama, kad įstatymui priimti valdančioji koalicija sutelks visas krinkančias jėgas. Todėl 71 balso barjeras, būtinas į gyvenimą paleisti teisės aktui, bus peržengtas.
Pasak V.Stundžio, nemažai konfliktinių įstatymo židinių jau pavyko „užgesinti“, palaiminti daug diskusijų sukėlę straipsniai dėl aukštųjų mokyklų tarybų formavimo bei teisinio mokslo ir studijų institucijų statuso. „Reformuotinų dalykų įstatyme yra ne vienas, visų dar neįveikėme“, – sakė B.Stundys. Jis mano, kad ietys bus laužomos ir dėl studijų finansavimo bei aukštųjų mokyklų turto reikalų.
Naujasis įstatymas uždegs žalią šviesą studijų reformai, kuria įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą. Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, kurie mokėjo už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia tokių krepšelių skirta socialinių ir technologijos mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3360 iki 18 850 litų.
