Projekto rengėjų pateikta koncepcija esą priminė studento referatą ar kursinį darbą, atliktą per paskutines tris naktis. Susidarė įspūdis, kad vilniečiai projektuotojai, niekada nebuvę Šiauliuose, gilias reklamos tradicijas turintį miestą bando užgriozdinti moraliai pasenusiais reklamos įrenginiais ir paversti Šiaulius mažuoju Vilniumi.
Reklamos sumaištį įnešė valdžios atstovės
Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Vilius Puronas „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, kad per du dešimtmečius Šiauliuose, kaip ir visuose Lietuvos miestuose, reklamos tinklas susiformavo natūraliai ir legaliai. Statistika teigia, kad iki 2009 metų Šiauliuose veikė 32 reklamos įmonės, mieste būta apie 150 įvairių komercinės reklamos įrenginių. Savivaldybės teritorijoje stovėjusios reklaminės įrangos komercinis plotas užėmęs 3184,8 kvadratinio metro, į miesto biudžetą atnešdavęs net apie 600 tūkst. litų per metus.
„Natūralų procesą sugriovė Šiaulių miesto savivaldybės dviejų skyrių vadovės savo iniciatyva 2009 metais paruošusios Tarybai tvirtinti iš esmės ydingas Šiaulių miesto išorinės reklamos taisykles.
Dabartinio Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano planavimo užduotį slapta nuo reklamos specialistų paruošė iš esmės tas pats valdininkų rinkinukas.
Visas iki tol egzistavęs Šiaulių miesto reklamos tinklas buvo padarytas nelegaliu, suvelta kontrolės ir apmokėjimų sistema – šis „kūrinys“ ir jo pasekmės dar turėtų sulaukti administracinio įvertinimo“, – teigė V. Puronas, pridurdamas, kad reklamos įplaukos į biudžetą po šių taisyklių patvirtinimo sumažėjo tris kartus – maždaug iki 200 tūkst. litų per metus. Tokia situacija tebesitęsia iki šiol.
V. Purono teigimu, per 2009 – 2014 metus Šiaulių miesto reklamos taisyklės bei nuostatai buvo tobulinami apie 8 kartus. Pakeitimai, pasak jo, būdavo ruošiami slapta nuo miesto reklamuotojų, o ir retų išimčių metu tiek specialistų, tiek pramonininkų asociacijos atstovų nuomonės būdavo ignoruojamos ar palydimos pašaipėlėmis.
Susipažino su Šiauliais žemėlapyje
„Dabartinio Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano planavimo užduotį slapta nuo reklamos specialistų paruošė iš esmės tas pats valdininkų rinkinukas“, – teigė Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, pridurdamas, kad ne ką mažiau kritikos verti ir kompetencijos stokojanti šio plano rengėja – UAB „Atamis“.
„Ruošiamo projekto koncepcijos dalyje – aibė klaidų, diskutuotinų teiginių, neprofesionalumo. Teorinė koncepcijos dalis, apimanti 44 puslapius, primena pirmo kurso studento rašinį, kurio teiginių analizė ir kritika – smulkmeniškas, alinantis, laiką gaišinantis darbas. Kyla teisėtų abejonių dėl projektuotojų profesinio pasiruošimo“, – kritikos negailėjo V. Puronas.
Kritikos plano rengėjams negailėjo ir kiti plano koncepcijos pristatymo dalyviai, kurie buvo nemaloniai nustebinti plano rengėjo UAB „Atamis“ projekto vadovo Žilvino Grabausko nepasiruošimu bei netinkamu susipažinimu su Šiaulių miestu, jo specifika, esamais meniniais akcentais, stendų sistema bei kita infrastruktūra, mažąja architektūra.
„Kaip supratome, rangovas nė karto nėra pėstute praėjęs mūsų pėsčiųjų bulvaru, nežino ir nėra matęs kitų tūrinių – meninių objektų, miestą žino tik iš žemėlapio. Jei to nežino projekto vadovas, tai jo komanda, ko gero, žino dar mažiau“, – replikavo jie.
Apie tai, kad Šiauliai projektuotojams nepažįstami byloja ir kai kurie iš piršto laužti argumentai, kurie parodo, kad plano rengėjai savo kojomis net nemynė kritikuojamų teritorijų. Teigiama, kad Architektų gatvėje stovintis stendas užgožia Žaliūkių malūną. Nors kiekvienam šiauliečiui žinoma, kad šis stendas ir malūnas yra skirtingose Architektų gatvės pusėse. Maža to, pakankamai toli nuo važiuojamosios kelio dalies.
Vadovaujasi analogišku Vilniaus miesto planu
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas „Šiaulių naujienoms“ teigė, kad jį taip pat jau pasiekė protestai dėl reklamos specialiojo plano koncepcijos. „Mūsų reklamos agentūros, kurios užsiima reklamos verslu, protestuoja dėl koncepcijos“, – teigė jis, pridurdamas, kad ir pats nėra patenkintas pristatytais vilniečių namų darbais.
Ruošiamo projekto koncepcijos dalyje – aibė klaidų, diskutuotinų teiginių, neprofesionalumo.
Remiantis koncepcijos projektu Šiaulių miestas nepagrįstai ir neargumentuotai skirstomas į šešias zonas. „Aš didžiuojuosi, kad mūsų miestas yra didmiestis, bet jis nėra toks didmiestis kaip Niujorkas, Singapūras ar Londonas. Yra numatytos šešios ar septynios zonos. Jų per daug... Žinoma, galima išskirti zonas, pavyzdžiui centrinė, kurioje yra pėsčiųjų bulvaras, senamiestis... Bet dabar tas zonavimas per daug sureglamentuotas, mes įsiveliame į tokius zonavimus, kurie labai pritempti. Aš suprantu, kad Vilniuje apie kokias nors pilis gal ir turi būti griežti reikalavimai. Bet mes santykinai buvome stipriai sudaužytas miestas. Neturime daug to senamiesčio, architektūrinių paminklų ir t. t.“, – teigė J. Sartauskas.
Taigi susidaro įspūdis, kad projekto rengėjai vadovaujasi jau seniai pasenusio, prieš dešimtmetį atlikto Vilniaus miesto analogiško specialiojo plano sprendiniais ir koncepcija.
Norima „užgriozdinti“ miesto bulvarą
Miesto zonavimas kelia juoką ir Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkui V. Puronui: „Miesto reklamos zonavimo planas – linksmas eksponatas humoro muziejui. Jį puošia 92-jų Kultūros paveldo objektų ir vertybių sąrašas. Šis solidus ir protingas dokumentas paverstas kretinu, draudžiančiu tokiems pat kretinams statyti reklaminę įrangą ne tik reklamuotojams neįdomiose Šiaulių liuteronų ar Pročiūnų žudynių kapinėse, bet ir ant poeto Krikščiūno-Jovaro, pedagogo J. Adomaičio, dailininko G. Bagdonavičiaus ir dar ant keliolikos kapų, saugomų valstybės.“
Dar vienas projektuotojų pasiūlymas sulaukęs kritikos – miesto bulvare, kur kiekvieną vasarą išsiplečia kavinės, kur pastatų pirmuose aukštuose yra įrengtos parduotuvės su vitrininiais langais į bulvarą, kur erdvės mažos ir „suspaustos“, greta jau esančių reklamos įrenginių suprojektuoti
