Vienas balsavimas ir apkaltos kaip nebuvę?
R.Pakso „išteisinimo“ komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis 15min.lt patvirtino, kad siūlymai atšaukti apkaltą kilo „darbiečiui“ Mečislovui Zasčiurinskui ir socialdemokratui Broniui Bradauskui. Kelius, kaip atšaukti apkaltą, jie siūlo šiek tiek skirtingus, tačiau minties esmė ta pati – Seimas turėtų iš naujo balsuoti ir išvis panaikinti apkaltą R.Paksui.
„Iš esmės, jeigu galėjo Seimas nubalsuoti, kad yra apkalta, tai reiškia, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali nubalsuoti ir taip, kad apkaltos nėra“, – paaiškino K.Komskis.
Klausimas, ar tuomet R.Paksas turėtų būti iškart grąžinamas ir į prezidento pareigas, nes priežastis, dėl kurios jis neteko posto, buvo apkalta, K.Komskį prajuokino.
Pasak jo, taip tikrai neatsitiktų, tačiau jis po to galėtų būti renkamas prezidentu ar Seimo nariu.
Iš esmės, jeigu galėjo Seimas nubalsuoti, kad yra apkalta, tai reiškia, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali nubalsuoti ir taip, kad apkaltos nėra, – aiškino K.Komskis.
„Manau, kad teisėjui ir politikui tikrai turi būti skirtingos tvarkos. Turėtų priklausyti ir nuo nusikaltimo pobūdžio. Pavyzdžiui, jei žmogų nužudė, tai gal ir išvis negali būti naikinama apkalta. Todėl nemanome, kad reiktų tai įrašyti į Konstituciją“, – aiškina K.Komskis.
Anot jo, apkaltos panaikinimo galimybė pasitarnautų ir metus Seime nesilankančiai parlamentarei Neringai Venckienei, jei dabar jai būtų surengta apkalta, o vėliau, pavyzdžiui, paaiškėtų, kad ji tik sirgo.
„Tada jai galėtų būti grąžintas mandatas“, – sakė K.Komskis.
Siūlymai – antikonstituciniai
Tačiau ne visi komisijos nariai linkę palaikyti tokias idėjas. Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad galimybė kandidatuoti Prezidento ir Seimo rinkimuose R.Paksui gali būti suteikta tik keičiant Konstituciją.
„Tai, ką siūlo kiti Seimo nariai ir ekspertai, kad apkaltą galėtų panaikinti Seimas, yra neįmanoma ir neteisiška. Yra tik vienas kelias – keisti Konstituciją. Tai padaryti galima Seime arba referendumu“, – įsitikinusi Seimo narė.
Tą patį tvirtina ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Pasak jo, Seimo narių idėjos prasilenkia su Lietuvos Konstitucija, o jas siūlantys Seimo nariai gudrauja.
„Visi šitie svarstymai yra bandymas apeiti Konstituciją. Bandymas paneigti Konstitucinio Teismo išvadas ir dar vienas bandymas pažeisti Konstituciją. Šitos kalbos neturi jokio konstitucinio pagrindo“, – teigė jis.
„Visi šitie svarstymai yra bandymas apeiti Konstituciją. Bandymas paneigti Konstitucinio Teismo išvadas ir dar vienas bandymas pažeisti Konstituciją. Šitos kalbos neturi jokio konstitucinio pagrindo“, – teigė jis.
V.Sinkevičius pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas jau triskart yra pasakęs, kad Europos žmogaus teisių teismo sprendimas gali būti įvykdytas tik Konstitucijos pataisa, kuri gali būti padaroma Seime arba referendumu.
„Tokios komisijos kaip ši, vietoj to, kad susėstų ir rimtai, protingai susitartų dėl pataisos teksto, bando ir ieško būdų apeiti Konstituciją ir dar kartą ją pažeisti.
Tai akivaizdu, kad priėmus tokį nutarimą panaikinti apkaltą, jis iškart būtų apskųstas Konstituciniam Teismui ir pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Nereikia kariauti konstitucinių karų, reikia gerbti pagrindinį šalies įstatymą, Konstitucinį Teismą ir, pagaliau, patį Seimą“, – kalbėjo buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V.Sinkevičius
Patars R.Pakso gynėjai
Seimo laikinoji komisija dėl R.Pakso teisių atstatymo dirbs iki liepos. Jos darbe visą laiką dalyvauja ne tik Seimo nariai, bet ir ekspertai. Klausiamas apie juos K.Komskis pasakojo, esą bus išklausytos visos nuomonės, o ekspertai atrinkti objektyviai.
Trys iš keturių komisijos pasitelktų ekspertų – artimai susiję su R.Paksu.
„Mes turime įvairias teisininkų nuomones. Ir su V.Sinkevičiumi buvome susisiekę, jis prižadėjo parašyti. Ir Egidijus Šileikis jau parašė nuomonę. Dar yra Žmogaus teisių instituto atstovė Dovilė Šakalienė. Tai nėra taip, kad pakvietėme vieną, išklausysime visas nuomones“, – aiškino jis.
Tačiau paaiškėjo, kad K.Komskis nebuvo visiškai atviras. V.Sinkevičius 15min.lt pranešė kategoriškai atsisakęs dalyvauti komisijos darbe.
„Bandė mane kviesti ekspertu šita komisija. Aš kategoriškai atsisakiau, nes manau, kad pagal Konstituciją komisija neturi teisės kviesti buvusių teisėjų teikti kokius nors paaiškinimus. Aš dalyvavau nagrinėdamas tą bylą ir komisija neturi teisės manęs kviesti, o aš neturiu teisės sutikti“, – paaiškino jis.
V.Sinkevičiui atsisakius, komisijos ekspertais dirbti liko keturi žmonės. Išskyrus D.Šakalienę, likusieji trys – artimai susiję su R.Paksu.
Komisijoje dirbti pakviestas Rolando Pakso advokatas Gytis Kaminskas, jau dvejus metus atstovaujantis politikui įvairiose bylose.
Taip pat joje dirba 2011 m. partijos „Tvarka ir teisingumas“ suburtos teisininkų grupės dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo nariai teisės profesoriai Saulius Arlauskas ir Alfonsas Vaišvila.
Šiai grupei už išvadas „tvarkiečiai“ tuomet sumokėjo 90 tūkst. litų, o teisininkai parengė išvadą, kad reikia naikinti visus apribojimus Seimo rinkimų įstatyme ir paskelbti Konstitucinio Teismo nutarimą negaliojančiu.
