Novgorodiečių Hanzos jaunimo grupė į Kauną pasiryžo atvykti neįprasta transporto priemone – jie ketina atpklauti senoviniu laivu.
Pakartos pirklių kelionę
Nors Rusijoje yra net 13 Naujosios Hanzos sąjungos miestų, tačiau pirmuoju smuiku čia groja Velikij Novgorodas, kuriam jau 2009 metais buvo suteikta garbė rengti Tarptautines Hanzos dienas.
Šio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja kultūros reikalams Olga Popova yra Naujosios Hanzos sąjungos Prezidiumo narė, garsėjanti drąsiais sumanymais. Jos iniciatyva pernai buvo įsteigtas Tarptautinis Hanzos spaudos klubas, kuris siekia populiarinti Hanzos idėjas pasaulyje. Šio klubo veikloje dalyvauja ir Kauno mero patarėjas Dainoras Lukas.
 |
| Organizatorių nuotr./Hanza dienos Novgorode |
Šiemet novgorodiečiai pasišovė pakartoti senosios Novgorodo respublikos pirklių žygį – atplaukti į Kauną laivu. Tiesa, ši kelionė nebus pirmoji. Novgorodiečiai turi plokščiadugnį burinį laivą, kuriuo, jei tik įmanoma, keliauja į kitus Hanzos miestus.
Šį kartą rusų pirkliams teks įveikti daugiau kaip 200 kilometrų kelią Volchovo upe. Po to jie perplauks Ladogos ežerą ir Nevos upe pasieks Baltijos jūrą. Bene sudėtingiausia bus kelionė sekliomis Kuršių mariomis ir Nemunu iki Kauno. Nemuno vagoje tyko daug seklumų, todėl didesniems laivams čia plaukioti pavojinga.
Tačiau didžiausia kliūtis yra Tilžės (Sovetsko) tiltas. Norint po juo praplaukti, būtina išmontuoti laivo stiebus.
Idėją atplauti į Kauną svarsto ir Vokietijos, Olandijos, Lenkijos, kitų Hanzos sąjungos miestų laivai, bet jų kapitonus baugina Sovetsko tiltas. Kol kas tik rusams tai pasirodė įveikiama kliūtis. Velikij Novgorodo delegacija jau susitarė su Kaliningrado srities vadovybe ir ėmė spręsti technines problemas.
Novgorodiečių laivas į Sovetską atplauks iki šventės likus kelioms dienoms. Jūreiviai, kartu su vietiniais kolegomis, išardys stiebus. Po to keliautojams teks įjungti dyzelinį variklį, kurio pagalba jie tikisi pasiekti Kauną.
Kauno upeiviai svečiams padės sumontuoti stiebus ir pritvirtinti bures, o laivą pasistengs prišvartuoti saugioje vietoje.
Bus ir vikingų laivų
Viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas stebisi rusų aktyvumu ir apgailestauja, kad Nemunas vis dar nėra tinkamai parengtas laivininkystei. Nepaisant to per šventę Velikij Novgorodo laivas bus tikrai ne vienintelė Tarptautinių Hanzos dienų puošmena. Renginio organizatoriai žada iš Birštono atgabenti stilizuotus irklinius vikingų laivus, kuriais bus galima paplaukioti Nemuno atkarpoje tarp Kauno ir Kačerginės.
 |
| Organizatorių nuotr./Hanza dienos Novgorode |
Kauniečiai užmezgė ryšius ir su Klaipėdos jūrų muziejumi, todėl tikisi, kad į Kauną pavyks atplukdyti ir kelis senovinius kuršių laivus – kurėnus.
Novgorodas mena Lietuvos kunigaikščius
Velikij Novgorodas (Didysis Naugardas) yra miestas Vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Jame gyvena beveik 300 tūkst. gyventojų. Tai – vienas seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V- VI amžiuose. Iki IX amžiaus jį valdė vikingai. Rusijos monarchų pradininkas Rurikas 862 m. tapo Novgorodo kunigaikščiu.
Nuo XII amžiaus Novgorodas buvo nepriklausomos kunigaikštystės sostine. XIII-XV amžiuose jis suklestėjo, ypač dėl prekybos su Hanzos miestais. Šio miesto pirkliai garsėjo brangiųjų kailių prekyba.
Novgorodo respublika turėjo demokratines santvarkos bruožų. Svarbiausias miesto valdymo organas buvo miestiečių susirinkimas – večė, kuri rinkdavo ir teisdavo kunigaikščius, spręsdavo karo ir taikos klausimus, leisdavo įstatymus.
Renkamas kunigaikštis rūpinosi civiliniais teismais ir vadovaudavo kariuomenei.Tarp Novgorodo kunigaikščių galima rasti ir lietuviškos kilmės atstovų.
Lietuvos Didžioji kunigaikštystė darė didelę įtaką Novgorodo respublikai. Novgorode esančiame Rusijos tūkstantmečio paminkle įamžinti ir Lietuvos kunigaikščiai – Daumantas, Gediminas, Kęstutis ir Vytautas.
XV amžiuje Novgorodą užkariavo Maskvos kunigaikštis Ivanas III. Iki mūsų dienų išliko Novgorodo kremlius, mieste yra įspūdingų architektūros paminklų, Sofijos soboras.
