Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Andrejus Nastarenka sakė, kad šis dokumentas yra politizuotas.
„Kalbant apie rezoliucijos nuostatų turinį, ypač SSRS agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, jos ne tik yra absurdiškos, bet ir neteisėtos“, – sakė ministerijos atstovas.
A.Nastarenka sakė, kad 1991 metais nepriklausoma Lietuvos Respublika neegzistavo, nes jos nepripažino nė viena užsienio šalis.
Atnaujinta 18.33 val. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kad 1991 metų sausio mėnesį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo, šiurkščiai pažeidžia jos dvišalę sutartį su Lietuva, teigia tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas. Pasak Vilniaus universiteto docento, Rusijos URM atstovo spaudai Andrejaus Nesterenkos teiginiuose yra „absoliučiai iškraipyta sutarties raidė, nekalbant jau apie dvasią.“
„Tai yra labai šiurkštus dvišalės Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų pažeidimas. Tai yra 1991 metų liepos 29 dienos sutartis, kur Lietuvos Respublika pripažinta suvereniu subjektu pagal 1990 metų kovo 11 dienos aktą. (...) Valstybės pripažinimas ten yra grindžiamas Kovo 11 dienos aktu. Jei pripažįsti Kovo 11 dienos aktą, tu niekaip negali sakyti, kad 1991 metais buvo kita, kažkokia sovietinė respublika“, – BNS penktadienį sakė D.Žalimas.
Teisininko teigimu, Rusijos URM pareiškimas prieštarauja ir bendroms tarptautinės teisės normoms.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad apskritai tai prieštarauja visoms tarptautinės teisės normoms, kurios kalba apie neteisėtą okupaciją, agresiją, pareigą nepripažinti aneksijos“, – kalbėjo D.Žalimas.
Maskva savo pareiškimą penktadienį paskelbė komentuodama Lietuvos Seimo rezoliuciją, kuria siūloma Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusiją dėl kompensacijos nuo sovietų agresijos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimoms bei sužeistiesiems per 1991 metų sausio įvykius.
Rezoliucijos nuostatas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka pavadino „ne tik absurdiškomis, bet ir neteisėtomis“. Šis dokumentas, pasak jo, rodo, kad didelė dalis Lietuvos parlamentarų vis dar gyvena "praeities fobijomis ir aiškiai nėra suinteresuota gerinti dvišalius santykius.“
A.Nesterenka sakė, kad 1991 metais nepriklausoma Lietuvos Respublika neegzistavo, nes jos nepripažino nė viena užsienio valstybė.
Rusijos diplomatas atmetė Lietuvos argumentus, kad 1991 metais pasirašydama dvišalę tarptautinę sutartį su Lietuva Rusija pripažino, jog 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją.
„Nuorodos į 1991 metų liepos 29 dienos sutartį tarp SSRS ir Lietuvos, kurioje šalys pripažino viena kitos suverenitetą, buvo susitarimas tarp dviejų sovietinių respublikų tuo metu, kai ji buvo pasirašyta, todėl negalėjo sukelti jokių pasekmių, kurias pripažįsta tarptautinė teisė“, – sakė A.Nesterenka.
Minimoje sutartyje sakoma, kad Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika ir Lietuvos Respublika „pripažįsta viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose, priimtuose Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos 1990 metų birželio 12 dieną ir Lietuvos Respublikos - 1990 metų kovo 11 dieną.“
Sutarties preambulėje taip pat yra kalbama apie „Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią 1940 metų aneksiją.“
Politologas Gediminas Vitkus BNS penktadienį sakė, kad Rusijos požiūris į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą pradėjo keistis prezidentu tapus Vladimirui Putinui.
Jis teigė, jog labai nustebtų, jei Rusija aukštu lygiu pagerbtų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą kovo 11 dieną, į kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė pakvietusi ir Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą.
„Rusija nelaiko šios dienos reikšminga data (...). Rusijos požiūris pradėjo keistis maždaug 2000-aisias metais, kai pasikeitė valdžia. Nemanau, kad Lietuva pati galėtų kažkaip pakeisti tokį požiūrį“, – BNS sakė G.Vitkus.
Lietuvos Seimas sausio 19 dieną priėmė rezoliuciją, kuria siūlo Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusiją dėl kompensacijos nuo sovietų agresijos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimoms bei sužeistiesiems per 1991 metų sausio įvykius.
Valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Ryto Kupčinsko pateikta rezoliucija rekomenduojama siūlyti Rusijos vyriausybei „pradėti spręsti šį humanitarinį kompensacijų klausimą, kad ligi 2011 metų sausio, 20-ųjų agresijos metinių, klausimas būtų užbaigtas.“
Rezoliucija priimta 64 parlamentarams balsavus už ir vienam, socialdemokratui Stanislovui Giedraičiui, susilaikius.
Šia rezoliucija Seimas pripažįsta, kad 1991 metų sausio 11-13 dienomis SSRS ginkluotosios pajėgos įvykdė agresijos aktą prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos žmones, dėl to nužudyta ir sunkiai sužalota daug beginklių laisvės gynėjų, Lietuvos piliečių. Taip pat pabrėžiama, kad Rusija pati save pripažįsta ir yra pasaulyje pripažinta valstybe – SSRS tęsėja.
1991 metų sausį Lietuvoje mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vidaus kariuomenę ir Valstybės saugumo komitetą KGB, siekiant atkurti sovietų valdžią.
1991 metų sausio 13-ąją Sovietų sąjungos desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14 žmonių, sužeista apie 1000.
