Miestų gatvėse pagausėjus dviratininkų, o tarp jų ir neblaivių, pirmoji sujudo Klaipėdos policija. Pareigūnai ėmė tikrinti ne tik dviračių būklę, bet ir tai, ar juos minantys asmenys naudojasi apsaugos priemonėmis, ar yra blaivūs.
Vieną Palangos gyventoją patruliai net du kartus per mėnesį sulaikė girtą važiuojantį dviračiu, o Klaipėdos rajone, Drevernos kaime, pareigūnams įkliuvo „rekordininkas“ – dviratininkas į alkoholio matuoklį įpūtė beveik 5 promiles. Dar visai neseniai tokie „ereliai“ būtų išsisukę be jokių pasekmių, nes baudos neblaiviems dviratininkams pradėtos taikyti tik nuo 2008 metų pradžios. Šiuo metu dviratininkui, kuriam nustatomas lengvas girtumas, gresia bauda nuo 300 iki 500 litų, o vidutinis ir sunkus girtumas gali užtraukti baudą iki 500–700 litų.
Vilniaus policijos eismo priežiūros tarnybos kelių patrulių vadas Marius Putrimas užsiminė, kad sostinėje kol kas nebus rengiama specialių akcijų dviratininkų blaivumui tikrinti, nes, anot jo, Vilniuje nėra tokios problemos kaip Klaipėdoje. Anot M.Putrimo, patruliai dviratininkus tikrina „iš akies“: žiūri, ar jie paiso nustatytų taisyklių, ar važiuodami tamsiu paros metu vilki šviesą atspindinčias liemenes, ar dėvi šalmus. O apie dviratininkų blaivumą pareigūnai sprendžia pagal jų važiavimo trajektoriją – tikrina tik tuos, kurie šlitinėja po kelią ir sunkiai nulaiko vairą.
Fakto, kad šiltuoju metų laiku miesto gatvėse pasirodo daugiau neblaivių dviratininkų, neneigė ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius. Tačiau Kauno policija, anot jo, neplanuoja rengti specialios priemonės dviratininkų blaivumui tikrinti.
A.Tarasevičiaus manymu, daugiau neblaivių žmonių važinėja dviračiais kaimo vietovėse, mat ten dviratis – pagrindinė susisiekimo priemonė.
Kadangi kaimo vietovėse greitai sklinda kalbos, bauda paskatina susimąstyti ne tik ją gavusį asmenį, bet ir bendruomenės narius. „Kai pernai Jonavos rajone vienam išgėrusiam dviratininkui buvo skirta 400 litų bauda, visas kaimas apie tai kaipmat sužinojo. Piniginė bausmė suveikė kaip gera prevencinė priemonė. Paskui visi kaimo gyventojai bijojo išgėrę sėsti ant dviračio“, – pasakojo A.Tarasevičius.
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pritarė, kad kaimo vietovėse neblaivūs dviratininkai pridaro daugiau bėdų. Jis užtikrino, kad policijos pareigūnai visoje Lietuvoje atkreipė dėmesį į dviratininkus, tačiau specialiai akcijai, per kurią būtų tikrinamas vien dviračiais važiuojančių asmenų blaivumas, kol kas nesirengiama.
„Jei matysime, jog tai tampa problema, mąstysime apie specialias priemones“, – pridūrė pašnekovas. Lietuvoje dar niekada nebuvo akcijos, skirtos tik dviratininkų blaivumui tikrinti.
Statistika rodo, kad atidžiau tikrinti dviračiais riedančius žmones būtina – pernai neblaivių ir apsvaigusių dviratininkų užfiksuota beveik dvigubai daugiau negu užpernai.
