Informatikos ir ryšių departamento prie VRM statistinių ataskaitų duomenimis, per devynis 2009 m. mėnesius šalyje užregistruotos 62 862 nusikalstamos veikos, t. y. 8,1 proc. daugiau negu tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Palyginti su devyniais 2007 m. mėnesiais, užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius išaugo 11,9 proc.
Analizuojant atskirų rūšių nusikalstamas veikas pastebima, kad labiausiai auga turtinių nusikalstamų veikų skaičius. Tai lėmė ir bendrą nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimą. Didžiausią įtaką šio skaičiaus augimui turėjo šios nusikalstamos veikos: neteisėtas namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas, gabenimas – 73,2 proc., nusikaltimai finansų sistemai – 59,3 proc., sukčiavimai – 50,4 proc., dokumentų klastojimo, jų panaudojimo ar realizavimo atvejai – 29,5 proc.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, apžvelgdamas šių metų nusikaltimų statistiką, teigė, kad anksčiau išsakytos specialistų prognozės pasitvirtino. Blogėjant ekonomikos padėčiai, šalyje nusikaltimų skaičius nors ir nežymiai, tačiau didėja. „Vagysčių, turinčių didžiausią įtaką nusikalstamų veikų pokyčio procento svyravimui, šiais metais padaugėjo 4,7 proc., iš jų daugiausia pagausėjo vagysčių iš prekybos vietų (16,4 proc.) ir transporto priemonių vagysčių (9 proc.), nors automobilių vagysčių žymiai sumažėjo. Taip pat padaugėjo dviračių vagysčių (10,4 proc.), – vardija generalinio komisaro pavaduotojas. – Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius taip pat išaugo (18,1 proc.), nes padidėjo didelės vertės turto pasisavinimo, iššvaistymo ir sukčiavimų įgyjant didelės vertės turtą atvejų, pagausėjo ir kai kurių kitų nusikaltimų.“
Per šiuos metus itin padaugėjo padirbtų pinigų, bandymų pasinaudoti svetimomis banko kortelėmis, dokumentų klastojimo atvejų.
Nužudymų skaičius sumažėjo 10,3 proc., pasikėsinimų nužudyti – nežymiai padidėjo.
Per devynis 2009 m. mėnesius užregistruotos 1 557 nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, arba 11,9 proc. daugiau nei per tą patį 2008 m. laikotarpį (1 391). Ištirtos 1 292 nusikalstamos veikos, t. y. 83,0 proc. (pernai ištirta 79,2 proc. nusikalstamų veikų). Šiais metais nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, ištirta 17,2 proc. daugiau.
Dažniausiai narkotikų keliai iš Lietuvos veda į Skandinavijos šalis ir Rusiją bei Baltarusiją. Populiariausi narkotikai – kanapės, metamfetaminas ir amfetaminas. Beje, narkotikų prekeiviai tampa vis išradingesni. Jie nebenaudoja mobiliųjų telefonų – ryšį palaiko kompiuterinėmis programomis ar elektroniniu paštu.
„Viskas kontroliuojama“
Pagal apskritis sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pokytis pasiskirstė labai netolygiai. Didėjimas užfiksuotas 9 apskrityse, iš jų daugiausia minėtų nusikaltimų padaugėjo Tauragės (33,9 proc.) ir Klaipėdos (31,7 proc.) apskrityse. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų 12,2 proc. sumažėjo Marijampolės apskrityje.
Nepaisant finansinių sunkumų, policijos ištirtų nusikalstamų veikų skaičius ir jų procentinė dalis didėja. „Šiuo metu galiu drąsiai sakyti, kad policija kontroliuoja nusikalstamumą šalyje ir pagrindinis mūsų rūpestis – išlaikyti jį panašiame lygyje“, – sako V. Račkauskas.
Dar viena saugumą šalyje garantuosianti priemonė – Seimo priimta Policijos veiklos įstatymo pataisa, numatanti galimybę į pagalbą kviestis užsienio kolegas. Pakeistas įstatymas leidžia siųsti Lietuvos policijos pareigūnus kartu su ES ir Šengeno valstybių pareigūnais į bendras operacijas šių valstybių teritorijoje ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus.
Užsienio pareigūnus į Lietuvą būtų galima kviestis bendro patruliavimo, antiteroristiniais, pagalbos teikimo didelių nelaimių ar avarijų atvejais.
Būkite budrūs
„Džiaugiamės visuomenės palaikymu, – teigia Lietuvos policijos atstovas. – Gyventojų apklausų duomenys rodo, kad pasitikėjimas policija nemažėja ir jos reitingas, palyginti su kitomis valstybės institucijomis, išlieka gana aukštas.“
Vis dėlto policija nėra visagalė. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas ragina žmones būti budrius ir taip pat pasirūpinti savo saugumu. „Tiek verslininkams, tiek privatiems asmenims siūlome investuoti į savo turto saugumą, stengtis jį apsaugoti, naudojantis saugos tarnybų paslaugomis, moderniomis techninėmis apsaugos priemonėmis“, – sako V.Račkauskas.
Pašnekovo teigimu, dėl nusikaltimų skaičiaus augimo kaltas didėjantis nedarbas. „Žmonės neturi pinigų, todėl dažniau ryžtasi jų gauti nusikalstamais būdais“, – tvirtina Lietuvos policijos atstovas.
Tiesa, V.Račkauskas pripažino, kad metų pabaigoje buvo prognozuojamas dar didesnis nusikalstamumo šuolis, tad telieka džiaugtis, kad padėtis nėra tokia graudi, kokia galėtų būti.
Nusikalsta ir verslininkai
Finansiniai nusikaltimai taip pat populiarėja: vis dažniau teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ir turtą, bandoma išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizų ir pelno mokesčių. Pasirodo, daugėja ir bandymų išvengti atsakomybės – siūloma tyčia sukelti bankrotą ir taip padėti išvengti įsipareigojimų. Tai, žinoma, daro verslo visuomenėje žinomi žmonės, dažnai net gerbiami.
„Tai nėra tik Lietuvos problema. Su tuo susiduria visos valstybės. Europolo duomenimis, vien dėl PVM vagysčių penkių didžiųjų Europos Sąjungos valstybių biudžetai per metus patiria apie 21 mlrd. eurų nuostolių“, – teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Romualdas Boreika.
Per šiuos metus itin padaugėjo padirbtų pinigų, bandymų pasinaudoti svetimomis banko kortelėmis, dokumentų klastojimo atvejų. Pasak policijos pareigūnų, dažniausiai į sukčių pinkles patenka vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.
Taip pat pastebima, kad populiariausią sukčiavimo būdą, kai į mobilųjį telefoną siunčiama žinutė apie artimam žmogui neva atsitikusią nelaimę, lietuviai nusikaltėliai pradeda naudoti ir gretimose valstybėse – Latvijoje, Estijoje.
