Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šeimą kurti vėliau lietuvius skatina ir darbo sąlygos

Šeima
Fotolia nuotr. / Šeima
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Bendrovės OMD atliktas tyrimas „The Future of Lithuania“ parodė, kad lietuviai vis labiau linkę atidėti šeimos kūrimą. Anot Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaro Audriaus Bitino, tam didelės įtakos turi įvairūs socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui, vyraujančios darbo rinkos tendencijos.

„Anksčiau žmonės dirbdavo viename darbe visą gyvenime. Dabar pasižiūrėkite, plinta terminuotos sutartys, įvairiausi nestabilūs darbo santykiai, naujos darbo formos. Tai ne tik Lietuvoje. Tai ateina ir iš Vakarų Europos, ir kitų šalių“, – pastebėjo A. Bitinas.

Daugiau kaip trečdalis – vis dar vieniši

Bendrovės OMD tyrimų projektų vadovė Gintarė Surgutanovienė teigė, kad seniau buvo susiformavę aiškūs modeliai, kaip žmogus turėtų suplanuoti savo gyvenimą: iš pradžių jis įgyja išsilavinimą, tada sukuria šeimą, susilaukia vaikų, o užauginęs vaikus gali ilsėtis. Anot G. Surgutanovienės, dabar susiformavo visiškai nauji modeliai.

„Aš išryškinčiau dvi frazes: mes atidedame šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir, iš kitos pusės, prailginame jausmą, kad esame jauni“, – aiškino pašnekovė.

Aš išryškinčiau dvi frazes: mes atidedame šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir, iš kitos pusės, prailginame jausmą, kad esame jauni

Toks atidėjimas lemia, kad lietuviai iki 29-erių metų nesitiki ir nenori įsipareigoti šeimai. Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau kaip trečdalis – net 37 proc. – Lietuvos gyventojų nuo 20 iki 29 metų vis dar yra vieniši arba, kaip sakė D. Surgutanovienė, laisvi kaip paukščiai.

Anot socialinių mokslų daktaro A. Bitino, tokia situacija susiklostė dėl vyraujančio socialinio modelio. Jo teigimu, jauni žmonės atidėlioja šeimos kūrimą, nes nesijaučia saugūs. Jie pirmiau nori įsitvirtinti darbo rinkoje, turėti finansinį stabilumą.

„Anksčiau žmonės dirbdavo viename darbe visą gyvenime. Dabar pasižiūrėkite, plinta terminuotos sutartys, įvairiausi nestabilūs darbo santykiai, naujos darbo formos. Tai ne tik Lietuvoje. Tai ateina ir iš Vakarų Europos, ir kitų šalių“, – pastebėjo A. Bitinas.

Vėlyvam šeimos kūrimui įtakos turi ir laisva migracija

Ekspertas taip pat akcentavo, kad dabar jauniems žmonėms yra sunkiau gauti paskolą būstui, todėl jie yra labiau linkę užsidirbti, įsigyti būstą ir tik tada sukurti šeimą.

G. Surgutanovienė paantrino, kad vėlyvam šeimos kūrimui didžiausią įtaką turi socialiniai aspektai. Be to, yra pasikeitęs jaunų žmonių požiūris. Jie kitaip žiūri į organizacijas, kuriose nori dirbti, nebijo keisti darbo vietų ir bando atrasti save.

„Pridėčiau ir teisines sąlygas, ne tik socialines. Vis dėlto gyvename vienoje Europos ekonominėje erdvėje, kur yra laisvas ne tik kapitalo prekių, bet ir asmenų judėjimas. Jaunimas mato daug galimybių, daug išvyksta į užsienį“, – atkreipė dėmesį A. Bitinas.

Laisvas judėjimas padeda jauniems žmonėms įsitvirtinti, įgyti naujos patirties. Tokia tendencija, A. Bitino teigimu, pastebima visose civilizuotose Vakarų Europos šalyse, kur susituokiama ir imama planuoti šeimą tik sulaukus 30-ties.

Didžioji dalis tikisi geresnės ateities

„The Future of Lithuania“ tyrimas taip pat atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių, beveik 80 proc., nuolatos bando taupyti.

„Taupymą mes turėtume traktuoti kaip tokį atsargų pinigų leidimą, didesnį dėmesį biudžeto planavimui, išlaidų perskirstymą. Tarsi vartotojai tampa išmanesni, rinkdamiesi prekes“, – patikslino G. Surgutanovienė.

Tyrimo metu pastebėta, kad dauguma apklaustųjų tvirtina taupantys ne kasdienėms ar privalomosioms išlaidoms, bet laisvalaikio pramogoms, papildomoms vaikų veikloms ir kt.

Be to, dauguma dalyvavusiųjų apklausoje teigė, kad net būdami sunkioje finansinėje padėtyje neatsisakytų televizijos, interneto ir išlaidų mobiliojo telefono ryšio paslaugoms.

„Tų, kurie vertina, kad [situacija – LRT.lt] bent kažkiek minimaliai pagerės, yra daugiau [nei tų, kurie mano priešingai – LRT.lt], 44 proc. 40 proc. galvoja, kad liks tokioje pačioje situacijoje kaip ir dabar. Likusi dalis – tie, kurie galvoja, kad jų situacija pablogės“, – apie apklaustųjų ateities lūkesčius kalbėjo G. Surgutanovienė.

Anot pašnekovės, šis tyrimas bus vykdomas ir toliau. Tokiu būdu bus siekiama išsiaiškinti, kaip keičiasi visuomenės požiūris į finansus ir kiti aspektai.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Šeima
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min