Iki šiol šios šventinės dienos buvo kompensuojamos viena nedarbo diena, perkeliant ją į artimiausią darbo dieną. Verslininkai, valandinį atlyginimą gaunantys darbuotojai, policininkai ir kitų institucijų atstovai tokią tvarką kritikavo – vieniems tekdavo stabdyti darbus, o kiti buvo priversti dirbti kai kiti ilsėjosi.
Seimas vakar pakeitė nuo liepos 1 dienos įsigaliojusią apmokėjimo už viršvalandžius tvarką, kartu sumažindamas ir laisvadienių skaičių.
Įstatymu numatoma, kad nuo rugpjūčio 1 dienos už viršvalandinį darbą ir darbą naktį bus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jei jis nenumatytas pagal grafiką, bus mokama ne mažiau kaip dvigubai, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama kita poilsio diena, arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
Kartu Seimas nusprendė, kad poilsio dienos Velykų pirmąją dieną, Motinos ir Tėvo dieną nebus perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną.
Anot Sveikatos reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Antano Matulo, ilgieji savaitgaliai kelia problemų sveikatos apsaugos sistemai, mat sumažėjusioms medikų pajėgoms tenka gydyti per avarijas ar kitas nelaimes sužalotus žmones. Tuomet padaugėja žuvusiųjų avarijose, sužeidimų. „Didelė dalis visuomenės nemoka švęsti“, – tikino parlamentaras.
Pataisos įsigalios, jei jų nevetuos prezidentas.
