Už valstybės vadovės veto balsavo 64 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 32 susilaikė.
Vetavusi anksčiau Seimo priimtą įstatymą, prezidentė siūlė nekeisti sankcijos už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą, bet ji tuo pačiu pateikė kito Baudžiamojo kodekso straipsnio pataisą, kad į asmenų, kuriems gali būti taikomos švelnesnės bausmės, sąrašą, būtų įtrauktos nėščiosios ir asmenys, auginantys vaikus iki trejų metų.
Pastarosios pataisos parlamentarai ketvirtadienį nesvarstė. Anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, šio siūlymo dar neapsvarstė komitetas, jis bus teikiamas Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną.
Šiuo metu liko galioti Baudžiamojo kodekso norma, kad už apgaule savo ar kitų naudai įgytą didelės vertės svetimą turtą asmenys baudžiami laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Parlamentarai anksčiau buvo priėmę Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis padidintos baudos už sukčiavimą, bet padidinta suma, nuo kurios turtas būtų laikomas didelės vertės turtu.
Prezidentūros teigimu, jeigu būtų įsigaliojusios šios Seimo priimtos Baudžiamojo Kodekso įstatymo pataisos, švelninančios bausmes sukčiavimu kaltinamiems asmenims, atsakomybė būtų švelninama ne tik keliems šimtams sukčiavusių motinų, bet ir tūkstančiams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu, stambiomis vagystėmis, turto prievartavimu ar iššvaistymu įtariamų asmenų, o tai neabejotinai pablogintų kriminogeninę situaciją šalyje.
Be to, pasak prezidentės patarėjų, tokiu atveju teismams tektų peržiūrėti daugybę bylų, nes atsakomybę lengvinantis įstatymas galioja atgal.
Sausį skelbta, kad teismuose savo eilės laukia per 20 baudžiamųjų bylų, kuriose motinos kaltinamos sukčiavimu, tačiau net trečdalyje šių bylų motinoms inkriminuojamos ir kitos veiklos – dokumentų klastojimas ir pan. Už šiuos nusikaltimus alternatyva laisvės atėmimui nenumatyta.
