Pasak menininko, idėja Seimo rūmų vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį gimė beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas Aukščiausiosios Tarybos pastatas, tačiau jos buvo atsisakyta tuometinei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Jei kairėje pusėje Žalgirio kovos fragmentas, tai priešingoje turėjome įamžinti didįjį tėvynės karą, o apačioje (dabartinėje Seimo galerijoje) vitražus, skirtus spalio revoliucijai ir 40-tiesiems metams. Žodžiu, kad atsispindėtų visa sovietinių laikų istorija“, – pranešime cituojamas K.Morkūnas.
Pasak vitražisto, su rūmų architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais pavyko priimti kitą pasiūlymą – vitražuose vaizduoti pavasarį, jaunimą, šokius. Tačiau, K.Morkūno teigimu, kario išvaduotojo išvengti nepavyko – jis be jokios tarybinės atributikos pavaizduotas vitražuose po laiptais.
„Guli sau ir niekas jo nemato“, – sakė vitražistas.
Netrukus 85 metų sukaktį minėsiantis menininkas prisipažįsta, kad dar turi pradinius vitražo eskizus ir norėtų šią idėją įgyvendinti ir tokiu būdu išlaikyti Seimo vitražų vientisumą.
Remiantis Seimo valdybos sprendimu, papildomų lėšų Žalgirio mūšiui skirto vitražo sukūrimas nepareikalaus. Darbų išlaidos bus apmokėtos iš gaunamų pajamų už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą.
