Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seime svarstoma galimybė kurti žiniasklaidos priemonių registrą

Ar Baltarusijos žiniasklaida pamiršo rinkimus?
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Žiniasklaida
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seime svarstoma galimybė kurti žiniasklaidos priemonių registrą, kuriame būtų pateikiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, skirtas nuobaudas.

Teisingumo ministerija skeptiškai vertina iniciatyvą, argumentuodama, jog toks registras dubliuotų Juridinių asmenų registre pateikiamus duomenis. Tačiau žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė sako, jog būtų naudinga visą informaciją apie žiniasklaidos priemones sukaupti vienoje vietoje.

Be to, pasak Z.Zamžickienės, juridinių asmenų registre fiksuojamos įmonės nėra susietos su konkrečiomis turimomis žiniasklaidos priemonėmis – tą būtų siūloma daryti inicijuojamame registre. Be to, kaip pastebi inspektorė, Registrų centro teikiama informacija yra mokama, o siūlomo visuomenės informavimo priemonių registro duomenys būtų laisvai prieinami.

„Registras duotų visą matymą apie visuomenės informavimo priemones, kas šeimininkas, kokie akcininkai, kaip jie keitėsi, kokie interesai, kokios nuobaudos. Manau, kad ta informacija būtų naudinga ne tik institucijoms, bet ir piliečiams, todėl svarbu, kad toks registras būtų nemokamas. Ypač institucijoms, skirstančioms paramą, būtų naudinga pasižiūrėti, kai vienoje vietoje būtų sukaupta informacija“, – BNS sakė Z.Zamžickienė.

Pasak inspektorės, nors Kultūros  ministerija šiuo metu renka duomenis apie visuomenės informavimo priemones, tačiau ne visos geranoriškai teikia informaciją, o priemonių sudrausminti joms nėra.

„Kultūros ministerija prašo žiniasklaidos, kad pateiktų savo duomenis, tačiau ne visos pateikia, o ministerija neturi teisės jų sudrausminti. Registras būtų drausminanti priemonė“, – sakė inspektorė.

Ji sako, jog toks viešai prieinamas registras būtų naudingas ir pačiai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, nes žiniasklaidos priemonės, pasak inspektorės, gudrauja, pavyzdžiui, pateikia kelis skirtingus adresus ir po to tvirtina, esą korespondencija neatėjusi, nes buvo siųsta ne tuo adresu. Tuo tarpu kiekvienąkart tikrinti adresą Registrų centre kainuoja.

Teisingumo ministerija sako, jog esamas problemas galima išspręsti nekuriant papildomo registro, nes duomenys jau pateikti juridinių asmenų registre, o tik patikslinant įstatymus, pvz., teismus įpareigojant informuoti Kultūros ministeriją apie žiniasklaidos priemonėms skirtas baudas.

„Nelabai suprantu, kas yra siūloma, nes buvo teisingai įvardinta – apie viską duomenis galima gauti. Informacija apie akcininkus laisvai prieinama, kurios žiniasklaidos priemonės pripažintos neetiškomis, viešai skelbiama. Kai Kultūros ministerija sako, kad iš teismų negauna duomenų (apie skirtas nuobaudas), tada reikia pakeisti įstatymą, kad teismai teiktų tokius duomenis“, – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete aptariant iniciatyvą sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete aptarus visuomenės informavimo priemonių registro kūrimo iniciatyvą, nuspręsta vėl rinktis po mėnesio ir atskiroms institucijoms pateikti konkrečius siūlymus dėl reikalingų teisės aktų pataisų.

Siūlymas kurti vieningą visuomenės informavimo priemonių registrą yra išsamiai išdėstytas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2009 metų veiklos ataskaitoje, patvirtintoje Seimo nutarimu.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad visuomenės informavimo priemonių registrui steigti nereikės kaupti papildomų duomenų, tik išskirti esamus duomenis į posistemę. Taip pat svarbu, teigiama ataskaitoje, kad duomenys, kuriuos pagal Visuomenės informavimo įstatymą privaloma deklaruoti ir viešai skelbti, t.y. apie žiniasklaidos įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 proc. visų žiniasklaidos bendrovės akcijų ar turto, būtų viešai ir nemokamai prieinami visuomenei.

„Manytina, kad tokiu būdu tvarkomi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus neabejotinai pasitarnautų ne tik visuomenei, bet ir žiniasklaidos priežiūros bei kontrolės institucijoms, tarp jų ir žurnalistų etikos inspektoriui“, – rašoma ataskaitoje.

Joje minimi atvejai, kad ne vienas skundas žurnalistų etikos inspektoriui buvo pateiktas dėl viešosios informacijos rengėjo, kuris skundo nagrinėjimo metu pasikeisdavo arba perleisdavo leidėjo teises kitai bendrovei, o baigus skundo nagrinėjimą paaiškėdavo, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs informacijai pažeidęs įstatymą, negali būti įspėtas, nes tokio paprasčiausiai nebėra, nepaisant to, kad laikraštis leidžiamas tokiu pačiu pavadinimu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min