EPK išvados projekte, kurį rengė „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir konservatorius Kazys Starkevičius, siūlyta konstatuoti, kad A.Širinskienė, prisijungdama prie „Tvarkos ir teisingumo (Suvereni Lietuva)“ frakcijos ir tuo pačiu metu dalyvaudama „valstiečių“ frakcijos veikloje, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.
Tačiau šį punktą palaikė tik K.Starkevičius, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Andrius Mazuronis, EPK pirmininkas Antanas Matulas ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Valstiečiai“ Virgilijus Poderys, Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Aušrinė Norkienė ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė susilaikė, tad šiam vertinimui nepritarta.
EPK pritarė tik antram išvados projekto punktui, kuriuo A.Širinskienei bei kitiems Seimo nariams rekomenduojama vengti elgesio, keliančio abejonių dėl jų veiksmų sąžiningumo.
K.Starkevičius: perėjimas į kitą frakciją buvo akivaizdžiai fiktyvus
Šį klausimą trečiadienio posėdyje pristatė K.Starkevičius, nes A.Palionis jame nepasirodė.
„Perėjimas buvo akivaizdžiai fiktyvus“, – apie A.Širinskienės perėjimą į kitą frakciją, sakė K.Starkevičius. Jis pabrėžė, kad A.Širinskienė net nebandė slėpti, jog dalyvaus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdžiuose.
K.Starkevičius diskusijoje svarstė, kad šiame veiksme galima įžiūrėti ir piktnaudžiavimo požymių, nes, išlikus frakcijai, iš biudžeto skirtos lėšos jos išlaikymui.
„Valstiečių“ atstovei Aušrai Papirtienei užkliuvo konstatavimas, jog A.Širinskienės perėjimas buvo fiktyvus.
„Ar mes galime taip teigti?“, – klausė ji. Parlamentarė sakė, kad pirmasis išvadų projekto variantas buvo švelnesnis, o po to, kai darbo grupės paprašyta patikslinti konstatuojamąją dalį, išvados projektas tapo griežtas A.Širinskienei.
K.Starkevičius teigė, kad dėl siūlomo išvados projekto jo ir „socialdarbiečio“ A.Palionio nuomonės sutapo.
„Galiu paliudyti, kad ji du kartus frakcijos posėdžiuose dalyvavo. Frakcija nepasinaudojo valstybės lėšomis, nes visi referentai ir padėjėjai buvo atleisti. Jei nebūtų tokia ryški ir garsi Seimo narė, ar mes taip griežtai baustume?“, – svarstė buvusi „Tvarkos ir teisingumo (Suvereni Lietuva)“ frakcijos narė, dabar jau iš „tvarkiečių“ išstojusi Ona Valiukevičiūtė.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas prieš balsavimą pastebėjo, jog čia komisijos stiprybės ir moralumo išbandymas.
„Gebėjimas atsispirti savo kolegų atstovavimui pakankamai sunkus, bet jis yra įmanomas“, – „valstiečių“ frakcijos narius, priklausančius EPK, ragino komisijos pirmininkas.
Apie A.Širinskienės tapimą „Tvarkos ir teisingumo (Suvereni Lietuva)“ frakcijos nare buvo paskelbta liepos 9 dienos Seimo posėdyje. Viešai ji kalbėjo ketinanti ir toliau dalyvauti „valstiečių“ frakcijos posėdžiuose.
A.Širinskienę etikos sargams paskundė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Opozicijos atstovai pareiškė, jog akivaizdu, kad A.Širinskienės perėjimas pas „tvarkiečius“ buvo fiktyvus, tik tam, kad frakcija turėtų septynis narius ir nežlugtų.
Pagal Seimo statutą, frakciją įkurti gali ne mažiau kaip septyni Seimo nariai.
Rugpjūčio pabaigoje A.Širinskienė pateikė paaiškinimą EPK.
„Statutas nepateikia jokių apribojimų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Seimo nariui draudžiama palikti frakciją ir jungtis prie kitos – arba Seimo narių grupei iš 7 asmenų kurti frakciją, jei jie tokį sprendimą priima laisva valia“, – paaiškinime komisijai teigė ji.
Politikė patikino, kad jos laisvą valią jungtis prie frakcijos lėmė politiniai įsitikinimai bei suvokimas, jog Vyriausybės stabilumas ir galėjimas visavertiškai įgyvendinti programines nuostatas, kuriančias gerovės valstybę, yra Lietuvos valstybės interesas.
EPK išvadą rengę parlamentarai atkreipė dėmesį, jog žiniasklaidai A.Širinskienė po frakcijos pakeitimo teigė širdimi ir fiziškai liksianti pas „valstiečius“.
Etikos sargai, rašę išvados projektą, pažymėjo, jog Seimo statutas numato galimybę parlamentarui būti tik vienos frakcijos nariu ir tai, kad nuo frakcijos narių skaičiaus priklauso, kiek atstovų seniūnų sueigoje ji gali turėti, kurių frakcijų atstovai taps komitetų pirmininkais bei jų pavaduotojais.
Nuo frakcijos dydžio taip pat priklauso ir kiti dalykai, pavyzdžiui, asmeninio pasitikėjimo pagalbininkų skaičius, frakcijos darbo reikmėms iš biudžeto skiriamos sumos.
Išvados projekte taip pat cituotas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad visi Seimo nariai yra lygūs ir turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Antraip pažeidžiama Seimo narių lygybė.
