„Šie sprendimai bus perduoti ateičiai, tai yra rekomendacijos URM ir KAM, nes vis dėlto matome spragų ir Europos Sąjungos, ir NATO formatuose, kai kalbama apie ginkluotės eksportą trečiosioms šalims, ypač puolančiosios ginkluotės. Trūksta reguliuojančių mechanizmų, kurie leistų neutralizuoti neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti nekontroliuojamas eksportas“, – po bendro komitetų posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas.
Kokias rekomendacijas teikia komitetai, A.Anušauskas nedetalizavo, tik pridūrė, kad „rekomendacijos yra orientuotos į ateitį, kad Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, tęsdamos diskusijas, NATO, ES, su Šiaurės šalimis, tai turėtų galvoje“.
Vertindamas ministerijų darbą siekiant pasipriešinti sandoriui dėl „Mistral“, A.Anušauskas sakė, jog „pastangų buvo pakankamai“.
„Pastangų buvo pakankamai, bet ES ir NATO formatuose nėra įpareigojančių nuostatų, kurios verstų kokiais nors teisiniais mechanizmais stabdyti tokius sandorius. Įpareigojančių nuostatų nėra, yra gražios sentencijos. Bet NATO šalių solidarumas – vienas pagrindinių principų, kuris niekur neišnyko, tiesiog vienos šalys tai vertina labiau, kitos į tai žiūri šiek tiek kitaip, daugiau žiūrėdamos į savo šalių interesus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du „Mistral“ klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus.
Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.
„Mistral“ klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.
I.Degutienė siūlo įtraukti kitų valstybių parlamentų komitetus
Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad svarstant „Mistral“ laivų pardavimo klausimą į konsultacijas būtina įtraukti kuo daugiau kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų ir gynybos komitetų.
„Lietuva yra sunerimusi dėl Prancūzijos ir Rusijos susitarimo, kuris leidžia Rusijai įsigyti prancūziškų karinių laivų „Mistral“ su technologijomis“, – sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininkės nuomone, yra akivaizdu, kad mūsų valstybės atsakingos institucijos į konsultacijas šiuo klausimu turėtų įtraukti ir kitų mūsų regiono valstybių parlamentų atsakingus komitetus.
„Svarstant „Mistral“ pardavimo klausimą reikėtų įtraukti kuo daugiau Šiaurės ir Baltijos regiono valstybių. Galėtų vykti konsultacijos tarp užsienio reikalų komitetų, įtraukiant ir nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus“, – sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininkė tokį pasiūlymą pateikė ir į Sausio 13-osios dvidešimtmečio renginius atvykusiam Švedijos parlamento vadovui Perui Vesterbergui.
Švedijos parlamento pirmininkas palankiai įvertino šį I. Degutienės siūlymą ir išsakė nuomonę, kad tokios konsultacijos galėtų vykti bent du kartus per metus, Europos Sąjungos valstybių parlamentų komitetams renkantis į bendrus posėdžius Briuselyje. P.Vesterbergas pabrėžė, kad konsultacijos turėtų vykti ir dėl kitų svarbių saugumo klausimų, tokių kaip apsirūpinimas energetiniais ištekliais ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas.
