Pasak komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, per porą savaičių, išnagrinėję pateiktą medžiagą, komiteto nariai turėtų apsispręsti, kokį pasiūlymą formuluoti ir teikti Seimui.
Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta teisininkų darbo grupė EŽTT sprendimą, jog neleisdama iki gyvos galvos būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė R.Pakso teises, siūlo įgyvendinti keičiant Lietuvos Konstituciją.
S.Šedbaro vertinimu, svarstytina, ar tai vienintelis įmanomas kelias, ar galima R.Paksui kelią į rinkimus atverti keičiant tik Seimo rinkimų įstatymą ir neliečiant Konstitucijos. Pasak S.Šedbaro, politinės partijos taip pat turės priimti politinį sprendimą, kelerius metus turėtų galioti draudimas rinkimuose dalyvauti priesaiką sulaužiusiam asmeniui.
„EŽTT sprendime yra, kad turi būti nustatytas terminas, frakcijos turės rasti politinį sutarimą, koks jis galėtų būti. Nežinau, ar mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ryšimės šį skaičių numatyti patys“, – BNS sakė TTK pirmininkas.
Teisininkų darbo grupė dėl EŽTT sprendimo pateikė tris alternatyvius siūlymus.
Pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų. Darbo grupės manymu, tai – minimali ribojimo trukmė, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę.
R.Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Rolandas Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.Pagal antrąją alternatyvą, siūloma kartu keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas per apkaltą pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.
Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali eiti prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Taip pat pagal šią alternatyvą, apkaltos būdu postų netekę asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po dešimties metų.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Premjero sudarytos darbo grupės pasiūlymus pats R.Paksas sukritikavo – jo teigimu, reikia panaikinti po Konstitucinio Teismo nutarimo priimtus rinkimų įstatymų pakeitimus ir patį nutarimą.
