„Lietuvos žinios“ rašo, kad siekis pakeisti dar sovietmečiu įtvirtintą nuostatą, kad visa Lietuvai priskirta Kuršių marių akvatorija priklauso uostamiesčiui, Klaipėdos rajonui ir Šilutės rajonui, įrašytas dar 1994 metų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje. Pasak Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus Algimanto Vyšniausko, nuo pat 1961 metų, kai buvo įkurtas Neringos miestas, jo riba ėjo Kuršių nerijos pakrante.
„Tad neringiškiai, įbridę į marias, jau atsidurdavo kitoje savivaldybėje. Mes net šaipomės, kad sėdėdami Neringoje kojas galime laikyti Šilutėje“, – sakė jis.
Neringiškių siekiui turėti dalį Kuršių marių akvatorijos dar šių metų liepos mėnesį pritarė Vyriausybė. Tačiau norint išplėsti Neringos ribas, reikia gauti gretimų savivaldybių sutikimą.
Šilutiškiai bijo, kad įkėlusi koją į Kuršių marias Neringa gali apmokestinti įplaukimą į jos teritorinius vandenis. Juolab kad pagal naująjį planą Kuršių nerijai priskiriama riba eina į rytus nuo laivakelio, kuriuo naudojasi ir šilutiškiai. Esą tik dėl to Šilutės meras Virgilijus Pozingis apsiribojo tik supažindinti rajono tarybą su neringiškių siūlymu draugiškai pasidalyti Kuršių marias.
Neringiškių teigimu, jokių rinkliavų įvesti nesirengiama.
