Teritoriją siūloma didinti siekiant geriau išsaugoti kuklų architektūrinį palikimą, įvairialypį miesto urbanistinį veidą, savitumą, susiformavusį nuo XVI a. pradžios iki XX a. vidurio, rašoma Panevėžio savivaldybės išplatintame pranešime spaudai.
Plano rengėjų nuomone, istorinė dalis galėtų būti papildoma kai kuriais buvusiais XIX a. ir XX a. pradžios priemiesčiais ir charakteringos pokarinės individualios statybos kvartalais, kurie buvo suplanuoti ir užstatyti dar iš tarpukario išlikusiais urbanistinės plėtros principais. Į kultūros vietovės teritoriją siūloma įtraukti ir dviejų išlikusių vėjo malūnų aplinką tarp Ramygalos ir J.Basanavičiaus gatvių, kaip praeityje čia vyravusio charakteringo agrarinio kraštovaizdžio reliktą. Teisinę paveldosauginę apsaugą siūloma suteikti ir kelioms istorinėms, į priemiesčius ir užmiestį vedusioms gatvių trasoms, į vertybės teritoriją įtraukiant tik jų erdves istorinių raudonųjų linijų ribose. Išlikusius XIX a. pab.–XX a. pr. namus šalia šių gatvių siūloma laikyti gatvių (teritorijos) vertingąja savybe.
Tad istorinę miesto dalį papildytų Respublikos, A.Mackevičiaus, K.Donelaičio, A.Smetonos, Kęstučio, Vytauto, Stoties, Smėlynės, Klaipėdos ir kt. gatvių atkarpos, spirito ir mielių fabriko teritorija ir kt.
Priklausomai nuo istorinės miesto dalies objektų vertės, jiems ir jų teritorijoms būtų nustatomi skirtingi – du autentiškos paskirties bei keturi tausojamo naudojimo – režimai.