Jo teigimu, Policijos departamentas turi parengęs teisės aktų pakeitimų, kurie turėtų sumažinti smurtą šeimoje, prieš moteris ir vaikus. „Štai ką mes siūlome: policijos pareigūnams atvykus į iškvietimą, konstatavus smurto šeimoje faktą, asmuo yra oficialiai įspėjamas. Pasikartojus tokiam atvejui, jo atžvilgiu būtų taikomos konkrečios sankcijos – bauda nuo 500 iki 1000 litų arba administracinis areštas nuo 5 iki 30 parų“, – pareigūnų idėjas atskleidė R.Požėla.
Jis pripažino, kad policijai kol kas vargiai gali tramdyti smurtą šeimose. Esą tam nepakanka teisinių įrankių – dabar pareigūnai gali tik įspėti smurtaujantį asmenį. Tačiau šiam nepaisant įspėjimo, jokie teisiniai padariniai nėra taikomi.
Lietuvoje auka paliekama viena
Spaudos konferencijoje taip pat buvo pristatyti 2007–2009 metais atlikto tyrimo „Politikos kryptys dėl smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą šalyse, įstojusiose į ES 2004 m“. Paaiškėjo, kad Lietuva yra vienintelė iš 10 valstybių, įstojusių į ES 2004 metais, kurioje šeiminio smurto nusikaltimai yra sprendžiami privataus kaltinimo praktika.
„Smurto auka turi pati kreiptis į teisėsaugos institucijas, pati spręsti savo problemą“, – sakė tyrimo rezultatus pristačiusi Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.
Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė pastebėjo, jog smurto aukos parašytas pareiškimas jos problemų neišspręs, kol policija neturi didesnių galių. „Policija yra ginkluota, bet ginklo naudojimo galimybių ji neturi ir smurtautojas tai žino“, – aiškino N.Dirsienė.
Smurtą matę vaikai nelaikomi aukomis
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog Lietuvoje vaikas, tapęs smurto liudininku, teisiškai nėra laikomas šeiminio smurto auka. Taip pat mūsų šalyje vangiai sprendžiamos problemos, susijusios su nusikaltimais dėl patyčių, filmuoto vaikų seksualinio prievartavimo ir persekiojimo.
Nors ES rekomenduoja teisiškai pripažinti seksualinės prievartos santuokoje nusikaltimus ir juos reglamentuoti teisės aktais, atlikus tyrimą paaiškėjo, tik Slovėnija ir Malta aiškiai apibrėžia tokius nusikaltimus savo baudžiamojoje teisėje.
Kitos tyrinėtos šalys teisiškai apibrėžia tik išprievartavimo nusikaltimus. Nuo 2004 metų Slovakijoje ir nuo 2006 metų Čekijoje išprievartavimo atvejais taikomos valstybės kaltinimo procedūros, nereikalaujant asmens skundo. Tuo tarpu Lietuvoje seksualinės prievartos nusikaltimai pradedami tirti tik esant asmens skundui.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per metus užfiksuojami vis 4–5 tokie nusikaltimai.
