Trečiadienį A.Pabedinskienė pirmininkavimo prioritetus pristatė Europos Parlamento (EP) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) nariams. Jai ir žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai iš viso teks dalyvauti trijų komitetų posėdžiuose. Visi kiti ministrai pakviesti prisistatyti tik vieno ar dviejų komitetų nariams.
Nors A.Pabedinskienė savo biografijoje nurodo mokanti keturias užsienio kalbas, prisistatymo kalbą perskaitė ir į politikų klausimus ji atsakė lietuviškai.
Susirūpinę dėl lyčių kvotų bendrovių valdybose
Viena daugiausia europarlamentarų dėmesio sulaukusių temų – Europos Komisijos (EK) pasiūlymas dėl lyčių balanso bendrovių valdybose. Pagal jį, iki 2020 m. valdybose bent 40 proc. narių turėtų sudaryti moterys. Taryboje išryškėjo skirtingos valstybių nuomonės – net aštuoni ministrai atsisako tam pritarti. Lietuva pritaria siekiui ES lygmeniu imtis veiksmų, kad būtų padidintas lyčių balansas šioje srityje.
A.Pabedinskienė: „Moterų išsilavinimas visoje ES viršija vyrų išsilavinimo lygį, tad paradoksalu, kad taip mažai panaudojamas išsilavinusių moterų potencialas."
„EP yra pareiškęs, kad tai būtų gera investicija. Kaip įtikinti tuos aštuonis vyrus ministrus, kurie nenori prisijungti prie rėmėjų klubo? – posėdyje retoriškai klausė viena europarlamentarė. – Svarbu, kad tekstas neliktų vien simbolinis pareiškimas.“
Ekonominių sprendimų priėmime, pasak A.Pabedinskienės, lyčių balanso stoka bene akivaizdžiausia. „Lyčių balansas stambiausiųjų kompanijų valdybose ES nesiekia vidutiniškai 20 proc. ir pažanga labai lėta, o atskirais laikotarpiais jos net nėra. Moterų išsilavinimas visoje ES viršija vyrų išsilavinimo lygį, tad paradoksalu, kad taip mažai panaudojamas išsilavinusių moterų potencialas.“
Sieks realios moterų ir vyrų lygybės
Vyriausybės narės teigimu, užimtumo, socialinės apsaugos, lyčių lygybės ir lygių galimybių klausimuose Lietuva ketina akcentuoti dėmesį žmogui augančioje Europoje. To bus siekiama didinant įsidarbinimo galimybes, ypač jaunimo, garantuojant adekvačią darbuotojų apsaugą ir teises, stiprinant socialinę dimensiją, užtikrinant faktinį moterų ir vyrų lygiateisiškumą ir lygias galimybes.
„Lietuvos pirmininkavimo metu koncentruosimės į faktinės moterų ir vyrų lygybės siekį“, – pažymėjo ministrė.
Ji paminėjo būtinybę mažinti smurtą artimoje aplinkoje, darbo rinkoje laikytis vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Ministrė išskyrė daugialypę diskriminaciją, socialinę atskirtį ir skurdą patiriančių moterų su negalia teisių apsaugą (esą būtina jas remti, skatinti įsitraukimą į ekonominį ir socialinį gyvenimą, o krizės metu tai yra ypač aktualu), garantuoti apsaugą nuo smurto ir jų teisę į orų bei saugų gyvenimą.
„Svarbu užtikrinti motinų, turinčių negalią, ir motinų, auginančius vaikus su negalia, jų šeimų gyvenimo kokybę. Joms turi būti suteikta galimybė naudotis bendruomeninėmis paslaugomis“, – kalbėjo A.Pabedinskienė ir kartu pasiūlė daugiau ES struktūrinės paramos skirti neįgaliųjų gyvenimo kokybei bei teisėms užtikrinti.
Itin aktualia ministrė pavadino romų, kurių ES gyvena apie 6 mln., integraciją. EK yra pateikusi rekomendacijų dėl romų integracijos švietimo, sveikatos, užimtumo ir būsto srityse.
Ne viena FEMM narė teigė jau viešėjusi Lietuvoje, bendravusi su A.Pabedinskiene ir kitais pirmininkavimo metu dirbsiančiais žmonėmis. „Puikūs darbuotojai, nusiteikę dirbti“, – gyrė viena politikė.
Jos kolegos Lietuvai pasiūlė dėmesio skirti ne vienam dalykui: smukusiam pasitikėjimui ES institucijomis, prekybai žmonėmis, kuri sustiprėja krizės metais, moterų apipjaustymui. „Įsisiautėjus krizei, lyčių lygybė nebuvo prioritetas. Negalime leisti, kad moterys grįžtų į namus ir vėl būtų „Kinder, Küche, Kirche“ (vok. „Vaikai, virtuvė, bažnyčia“)“, – aiškino viena europarlamentarė.
Kita, priešingai, piktinosi, kad krize teisinamasi kiekvienoje srityje, – demografinė situacija esą didesnis iššūkis. „Demografijos specialistai sako, kad, jei tendencijos nesikeis, Europa nustos egzistuoti“, – aiškino ji.
„Homoseksualų eitynių klausimu viskas gerai“
A.Pabedinskienė sulaukė klausimo ir dėl homoseksualų padėties – esą uždraustų eitynių „Baltic Pride“. Ministrė patikino, kad jos nebuvo uždraustos, tik tariamasi dėl renginio vietos, bet nuo išsamesnių komentarų šiuo klausimu susilaikė – nei pateikė argumentų, kad situacija gera, nei pripažino, kad ją reikia gerinti. „Eitynės tikrai vyks, dabar deramasi dėl gatvės, kur vyks. Šiuo klausimu viskas gerai“, – pažymėjo ji.
Vėliau ji, Lietuvos žurnalistų paklausta, ką galvoja apie homoseksualų padėtį, pareiškė, kad „kiekviena piliečių grupė turi vienodas sąlygas dalyvauti vienuose ar kituose renginiuose, pasirinkti vieną ar kitą renginį.“
Egzaminuos kone visus ministrus
Šią savaitę Lietuvos ministrai Briuselyje dalyvauja EP komitetų posėdžiuose. Jų pareiga – išsamiai supažindinti europarlamentarus su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programa ir pradėti diskusijas su atitinkamų sričių komitetų atstovais dėl esminių darbų, kuriuos, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu per šį pusmetį Lietuva sieks įgyvendinti.
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio septyniolikoje komitetų ministrai pasirodys 27 kartus. Briuselyje teks kalbėti ne visiems ministrams – čia nepasirodys Krašto apsaugos ministerijos vadovas Juozas Olekas.
ES Tarybai pirmininkaujančios šalies ministrai savo kuruojamos srities prioritetus atitinkamuose EP komitetuose tradiciškai pristato pačioje pirmininkavimo pradžioje. Po šešių mėnesių komitetų nariai bus supažindinti su programos įgyvendinimo rezultatais.
Pirmininkavimo metu ministrai gali būti kviečiami dalyvauti komitetų posėdžiuose ir pasisakyti europarlamentarams rūpimais klausimais. Atstovauti Tarybai santykiuose su EP yra viena iš pagrindinių pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės pareigų.
