„Į Sovetską lietuviai važiuoja, nes Vilnius dvigubai pabrangino benziną“, – tokia yra pagrindinė prieš kelias dienas vienoje pagrindinių Rusijos televizijos naujienų laidoje parodyto reportažo mintis. Jame pasakojama apie milžiniškas automobilių iš Lietuvos, laukiančių įvažiuoti į Kaliningrado sritį, eiles pasienyje. Galiausiai pabrėžiama, esą lietuviai Sovetsko parduotuvėse šluoja viską, ką galima pelningai parduoti Lietuvoje. Kaip paklausiausios prekės įvardijami makaronai, cukrus, cigaretės, drabužiai, alkoholiniai gėrimai, vaistai ir, žinoma, benzinas.
Pastebėjau, kad ir patys rusai atvažiuoja čia nusipirkti mėsos, o mainais atveža benzino, cigarečių. Perpardavinėtojai suaktyvėjo balandį, kai benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje viršijo vieną eurą, – sakė Robertas Mileris.Automobilių virtinė ties Rusijos ir Lietuvos siena, anot reportažo autorės, neišnyksta nei dieną, nei naktį, o kiekvieną pravažiuojantį žmogų pasieniečiai jau pažįsta. Žurnalistės kalbinti sutuoktiniai iš Lietuvos Renata ir Gintaras Vyturiai automobilyje esą tiesiog gyvena. „Važinėti į Rusiją mus privertė sunkmetis, – skundžiasi šeima. – Tačiau negalvokite, kad tai lengvas ir pelningas darbas. Kiekvienu reisu uždirbame apie 100 litų. Praleisti ištisas paras automobilyje labai vargina.“
Perpus pigesni degalai
Tačiau LŽ kalbinti pasienio gyventojai teigė, kad „prekinis turizmas“ nėra masinis reiškinys, o ir pačiame Sovetske ne viskas pigiau nei Lietuvoje – tik degalai ir rūkalai. Anot Panemunės posto viršininko Roberto Milerio, lietuviai per parą pas kaimynus gali nuvažiuoti tik kartą, o grįždami į Lietuvą degalų gali įvežti pilną baką ir vieną 10 litrų talpos kanistrą.
„Tačiau tikrai nėra taip, kad verteivos šluotų Sovetsko parduotuvių lentynas, – LŽ tikino jis. – Pastebėjau, kad ir patys rusai atvažiuoja čia nusipirkti mėsos, o mainais atveža benzino, cigarečių. Ten benzinas kainuoja nuo 1,6 iki 2,2 lito. Perpardavinėtojai suaktyvėjo balandį, kai benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje viršijo vieną eurą. Eilės susidarė didelės, jose tenka laukti apie 10–15 valandų. Todėl čia ir važiuoja pensinio amžiaus žmonės, invalidai bei bedarbiai iš įvairių Lietuvos miestų, net Telšių, Raseinių ir Panevėžio.“
Degalinės – sodybose
Pagėgių seniūno pavaduotojas Petras Pranskaitis tikino, kad darbą turintys lietuviai į Sovetską neskuba. „Jei eilėje tenka laukti apie 10–15 valandų, kuris dirbantis žmogus galėtų sau leisti tokią prabangą? – retoriškai klausė pagėgiškis. – Paprastai šiuo verslu užsiima turintieji negalią, kurie gali važiuoti be eilės, arba bedarbiai, kuriems tai yra vienintelė galimybė prasimaitinti. Kiek žinau, nuo kiekvieno įvežto litro benzino jie uždirba apie 80 centų.“
Pats P.Pranskaitis tikino „importinių“ degalų neperkąs, nes esąs ūkininkas, todėl turįs galimybę nusipirkti pigesnio dyzelino.
Neoficialiais duomenimis, įvežtiniai degalai „išpilstomi“ pasienio sodybose. Kiek pajamų dėl tokio biznio netenka Lietuvos biudžetas, tikslių duomenų nėra. Šiame pasienio regione nėra nė vienos degalinės, priklausančios kuriam nors trijų didžiausių šalyje veikiančių degalinių tinklų. Tačiau galbūt šis faktas ir yra geriausias rodiklis?
