Lapkričio pabaigoje ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtino pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriuo valstybėms narėms nustatė pareigą kriminalizuoti nusikalstamas veikas, susijusias su rasizmu ir ksenofobija – viešą diskriminacijos, smurto ir neapykantos kurstymą prieš įvairioms asmenų grupėms priklausančius asmenis, tokios medžiagos platinimą, viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.
Nors šis sprendimas neapėmė sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimų, konservatoriai nepraranda vilties įgyvendinti iniciatyvas juos įtraukti į ES teisyną.
Kaip spaudos konferencijoje informavo konservatorius Emanuelis Zingeris, Lietuvos ir bendraminčių šalių narių pastangomis prie pamatinio sprendimo buvo pridėta bendra Tarybos deklaracija, kurioje pasmerkiami visų totalitarinių režimų vykdyti nusikaltimai ir nurodoma, kad Europos Komisija per dvejus metus nuo pamatinio sprendimo įsigaliojimo išnagrinės, ar šioje srityje būtinas papildomas teisinis instrumentas.
Pasak E.Zingerio, tai didžiulis žingsnis į priekį, siekiant ES lygiu pasmerkti ne tik nacizmo, bet ir stalinizmo nusikaltimus.
Tačiau Lietuvos teisinėje sistemoje veikos, susijusios su sovietų genocido nusikaltimais, t.y. jų neigimas, pateisinimas, nėra kriminalizuotos, o tai, pasak ekspertų – kliūtis siekti sovietų genocido nusikaltimų teisinio prilyginimo nacių genocidui.
Parlamentarai lapkričio pradžioje atmetė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už Sovietų sąjungos vykdytos agresijos bei genocido neigimą, menkinimą ar teisinimą.
Pagal konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės rengtą Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos projektą, „tas, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė Sovietų sąjungos ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją teisino, menkino ar neigė, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą.
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto ekspertų, ši pataisa turėjo būti žingsnis siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekė, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
„Apgailėtinas Seimo žingsnis, griaunantis Lietuvos užsienio politikos pagrindus, paniekinantis žmonių, nukentėjusių nuo nacių ir sovietų okupacijų, orumą, silpninantis Lietuvos pozicijas, siekiant, kad ES vienodai įvertintų nacių ir sovietų nusikaltimus“, – parlamentarų sprendimą atmesti minėtas BK pataisas tąkart įvertino tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.
Anot jo, ES pareigūnai ne kartą baksnojo Lietuvai, kad ji nori išplėsti Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, o pati savo teisės aktuose nenumato baudžiamosios atsakomybės už tai.
D.Žalimo teigimu, dabar Lietuvoje net holokausto neigimas nėra baudžiamas. „Tai savo ruožtu skatina ksenofobiją ir rasizmą“, – pabrėžė jis.
Lapkritį Seimo nepriimtos BK pataisos taip pat numatė baudžiamąją atsakomybę tiems, „kas viešai žodžiu ar raštu pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba juos teisino, menkino ar neigė“.
Už tai siūlyta bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal Seimo statutą, jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.
