Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Stiklinės akys tyko pažeidėjų

Stebėjimo kameros
Alvydo Opulskio / 15min nuotr. / Vaizdo kameros sutemus „apanka“ – naktinio matymo funkcijos jos neturi.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prie kiekvieno kampo policininko nepastatysi, užtat galima įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Vadovaujantis šia logika sostinėje įrengta beveik šimtas kamerų, kurios kasmet padeda sučiupti tūkstančius pažeidėjų. Vasarą stiklinės akys akyliausiai stebi alkoholio mėgėjus.

Vilniuje šiuo metu kabo 95 vaizdo stebėjimo kameros. Daugiausia jų įrengta senamiesčio gatvėse, didžiausiose sankryžose, autobusų ir geležinkelio stotyse, Romų tabore. Taip pat kameromis stebimos miesto aikštės ir kitos žmonių labiausiai lankomos vietos: Tymo ir Bazilijonų gatvių, Aušros vartų skverai, Savivaldybės aikštėje esantis parkas, Lukiškių aikštė, Pilies gatvėje esantis parkelis, kitos viešosios erdvės.

Gaudo vartojančius alkoholį

Kamerų fiksuojamą vaizdą sostinės policijos patalpose visą parą pasikeisdami stebi 1–3 savivaldybės darbuotojai. Įprastai daugiausia dėmesio jie skiria gatvėms ir sankryžoms. Tačiau vasarą akyliau stebimos žmonių susibūrimo vietos, įvairios aikštės, parkai ir skverai. Mat čia vis dažniau renkasi alkoholio mėgėjai.

Vilniaus miesto stebėjimo kamerų priežiūra per metus kainuoja 1,7 mln. Lt.„Alkoholio vartojimas Vilniaus mieste sudaro vieną didžiausių kameromis pastebimų teisės pažeidimų skaičių. Ypatingai šis skaičius padidėja šiltuoju metų laiku“, – „15min“ teigė Vilniaus apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys.

Pernai vaizdo kameros sostinėje padėjo užfiksuoti beveik 1,5 tūkst. pažeidimų, buvo sulaikyta daugiau nei 2 tūkst. asmenų. Už draudžiamą alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose buvo sulaikyti net 673 asmenys. Šiais metais tendencijos nesikeičia: iš 328 užfiksuotų pažeidimų net 41 buvo susijęs su alkoholiu.

Įrašus saugo mėnesį

Manantys, jog baudos pavyks išvengti paslėpus ar išmetus butelį, klysta: dalį vaizdo kamerų galima sukioti 360 laipsnių kampu, vaizdą tolinti arba artinti, o pakankamai priartinus – net matyti žmogaus veidą ar automobilio valstybinį numerį. Taigi pažeidimas gali būti užfiksuotas dar iki atvykstant pareigūnams.

R.Šepetys teigia, kad vaizdo įrašai būna naudingi aiškinantis įvairius nusikaltimus, juos padariusius asmenis. Neretai filmuota medžiaga naudojama teismuose kaip pagalbinė informacija įrodant pažeidėjo kaltę. Įrašai serveriuose saugomi vieną mėnesį.

Naktį – aklos

Tačiau kad ir kokios būtų naudingos, vaizdo kameros – ne visagalės. Šiltuoju metų laiku nemažą dalį jų matomo vaizdo lapais uždengia sužaliavę medžiai, be to, alkoholis viešose vietose dažniau vartojamas tamsiu paros metu.

„Pačios kameros neturi naktinio matymo funkcijos, taigi jų fiksuojamo vaizdo ryškumas priklauso nuo gatvių apšvietimo, kuris Vilniaus mieste nėra labai geras. Dėl to yra tam tikrų kameromis stebimų vietų, kuriose nakties metu gaunamas vaizdas nėra geros kokybės“, – pastebėjo R.Šepetys.
Sostinės pareigūnai taip pat jaučia vaizdo kamerų trūkumą. Skaičiuojama, jog senamiestyje ir jo prieigose įrengus dar bent 15–20 vaizdo kamerų saugumas gerokai padidėtų.

Statistika rodo, kad stebimose teritorijose mažėja viešosios tvarkos pažeidimų. Pernai, palyginti su 2009 m., Vilniaus gatvėse, kuriose įrengtos stebėjimo kameros, viešosios tvarkos pažeidimų sumažėjo beveik 19 proc., eismo įvykių – dešimtadaliu.

Žmogaus teisės nepažeidžiamos

Vaizdo stebėjimo kameros bene dažniausiai sulaukia kritikos dėl esą pažeidžiamų žmogaus teisių. Iš tiesų filmuota medžiaga, kurioje matomas žmogaus atvaizdas, yra laikoma asmens duomenimis, kadangi ji leidžia nustatyti jo tapatybę. Tačiau viešose vietose įrengtos kameros nepažeidžia žmogaus teisių.

Vilniaus apskrities VPK nuotr./Vilniaus apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viraininkas Rolandas `epetys.
Vilniaus apskrities VPK nuotr./Vilniaus apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys.

„Svarbu nesuplakti į vieną katilą viešos ir privačios erdvės, – įspėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka. – Kamerų vaizdo stebėjimo apimtis negali įsibrauti į privačią erdvę. Tarkime, jei kamera statoma aikštės kampe, viešoje erdvėje, tačiau ja gali būti matomas vaizdas už tvoros, kur yra jau privatus asmens kiemas, tai jau būtų pažeidimas. Kamerą reikėtų koreguoti taip, kad jos vaizdo stebėjimo apimtis būtų tik iki tos privačios tvoros. Analogiškai jei miesto parke yra vandens telkinys ir žmonės nori prie jo degintis, bet nenori būti filmuojami, tai jau bus neteisūs piliečiai, kadangi tai yra vieša erdvė. Jiems teks pereiti degintis į privatų sodą.“

Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Jame įrašytas draudimas stebėti tas patalpas, kur žmonės tikisi privatumo, pvz., prie viešųjų tualetų, dušų.

Žmonės vertina teigiamai

Vilniaus stebėjimo sistemą įrengusi ir prižiūrinti bendrovė „Fima“ neseniai atliko gyventojų apklausą. 

Ji parodė, jog daugelis vilniečių teigiamai vertina vaizdo stebėjimo sistemas. Gyventojų nuomone, jos padeda ištirti įvairius pažeidimus ir didina saugumą mieste.  Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų nurodė manantys, kad sistemos aprėptis galėtų būti didesnė. Jų nuomone, pirmiausiai kameros turėtų būti įrenginėjamos prie mokyklų ir darželių, nuo vandalų kenčiančiose teritorijose, požeminėse perėjose bei judraus eismo teritorijose.

Daugiau nei 60 proc. apklausoje dalyvavusių vilniečių teigė, kad jiems aktualu kameras matyti miestų parkuose ir skveruose.

Vilniaus miesto stebėjimo kamerų išdėstymą galite pamatyti šiame žemėlapyje:


Žiūrėti Vaizdo kameros Vilniuje didesniame žemėlapyje

Komentarai
Temos Vilnius, Policija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min