V.Uspaskichas teismui skundėsi negalėjęs lygiomis sąlygomis su kitais dalyvauti rinkimuose, nes jam tuomet buvo skirtas namų areštas kaip įtariamajam Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.
V.Uspaskichą Darbo partija 2007 metų vasarą iškėlė kandidatu dalyvauti Seimo rinkimuose Dzūkijos apygardoje spalį, jam tuomet nuo Lietuvos teisėsaugos dar besislapstant Maskvoje. V.Uspaskichas buvo sulaikytas rugsėjį oro uoste grįžęs į Vilnių – prokurorai prašė jį suimti trims mėnesiams, bet teismas rinkimuose oficialiai registruotam politikui skyrė namų areštą.
EŽTT konstatavo, kad Darbo partijos įkūrėjas dar nuo 2006 metų rugpjūčio, kai jam buvo paskirtas suėmimas, žinojo apie įtarimus ir negalėjo pagrįstai tikėtis lygių rinkimų kampanijos galimybių su kitais kandidatais, nesančiais įtariamaisiais baudžiamosiose bylose.
Šią savaitę sprendimą dėl V.Uspaskicho skundo paskelbęs EŽTT konstatavo, kad Darbo partijos įkūrėjas dar nuo 2006 metų rugpjūčio, kai jam buvo paskirtas suėmimas, žinojo apie įtarimus ir negalėjo pagrįstai tikėtis lygių rinkimų kampanijos galimybių su kitais kandidatais, nesančiais įtariamaisiais baudžiamosiose bylose.
Be to, namų areštas, jei tik pareiškėjas būtų to norėjęs, neužkirto jam kelio dalyvauti rinkiminėje kampanijoje iš namų ir neapribojo jo teisės dalyvauti rinkimuose tiek, kad būtų esmingai paveikti rinkimų rezultatai, pažymėjo Teismas.
EŽTT sprendime taip pastebėjo, kad „V.Uspaskichas, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, politinės karjeros metu dangstėsi savo politine partija“. Šiuo požiūriu Teismas pabrėžė, kad „valstybės privalo imtis tinkamų priemonių, kad nebūtų naudojamasi juridiniais asmenimis, siekiant nuslėpti korupcinius nusikaltimus“.
Strasbūro teismas taip pat sprendime pažymėjo, kad „pareiškėjo politinė partija, kuri pati išvengė baudžiamosios atsakomybės, pakeisdama savo teisinį statusą, padėjo V.Uspaskichui nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpti, sistemingai iškeldama jį kandidatu į savivaldybės, Seimo ar Europos Parlamento rinkimus – taip bent kuriam laikui suteikdama pareiškėjui galimybę naudotis imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo“.
Dešimtmetį šalies teismuose nagrinėta Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla šiuo metu jau baigta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – sprendimas bus skelbiamas gruodžio 30 dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bus galutinė ir neskundžiama.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą, tuometinį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo. V.Uspaskichui buvo skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.
Generalinė prokuratūra prašė baudžiamąją bylą grąžinti Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, teigdama, kad buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Generalinė prokuratūra siekia, kad „darbiečiai“ būtų nuteisti ne tik dėl „juodosios buhalterijos“, bet ir dėl sukčiavimo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik minėtiems asmenims, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
