Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Strasbūro teismas viešame posėdyje išnagrinėjo R.Pakso bylą

Rolandas Paksas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Rolandas Paksas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį viešame posėdyje išnagrinėjo apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso skundą, kuriuo politikas siekia atgauti teisę būti išrinktas į aukščiausius politinius postus šalyje.

Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija trečiadienį viešą posėdį surengė prieš priimdama sprendimą, ar dabar opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė apribota nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

R.Paksas po teismo posėdžio BNS sakė, kad viešas posėdis trečiadienio rytą truko apie pusantros valandos. Pasak politiko, jo gynėjas, teisės ekspertas iš Austrijos, išdėstė argumentus dėl skundo priimtinumo, galimai pažeistos teisės į teisingą teismą, nes esą visuomenė galėjo suabejoti Konstitucinio Teismo nešališkumu, ir teisės būti renkamam į parlamentą bei kitus politinius postus galimo pažeidimo.

„Tikiuosi, kad bus atkurtas teisingumas. Tai svarbu ir Lietuvai, kad taip nebūtų elgiamasi ir su kitais asmenimis. Tikiu, kad bus grąžinta rinkimų teisė“, – telefonu iš Strasbūro trečiadienį sakė R.Paksas.

Jis sakė tikįs, kad sprendimas bus priimtas per du ar tris mėnesius. Politiko gynyba rūpinosi trys teisininkai: žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos. Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti tautai – taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti valstybės įstatymai.

Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės „įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią“.

„Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi“, – BNS prieš teismo posėdį sakė E.Baltutytė.

Pats R.Paksas sakė, kad siekia atgauti teisę būti išrinktas ne tik į parlamentą, bet ir į prezidentus – jis argumentavo tuo, kad asmuo, galintis tapti parlamentaru, teoriškai gali būti išrinktas Seimo pirmininku ir tam tikrais atvejais pavaduoti prezidentą.

Bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

Bylą „Paksas prieš Lietuvą“ nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min