„Maisto bankas“ savo partneriams pranešė nuo spalio mėnesio pradėsiantis imti maisto tvarkymo mokestį, kuris turėtų siekti 11–12 centų už kilogramą. Šios labdaros organizacijos Direktorė Deimantė Žebrauskaitė „15min“ sakė, kad tokį mokestį taiko ir kitų Europos šalių „Maisto bankai“.
„Mes kiekvieną dieną važiuojame beveik į 100 parduotuvių, savanoriai paima produktus, išrūšiuoja, kad atiduotumėme gražius ir skanius. Taip pat sutvarkome administracinius dalykus, randame paramos gavėjus, juk jie patys neateina. „Lietuvos Caritui“, labdaros valgykloms belieka maistą padėti ant stalo“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot D.Žebrauskaitės, „Maisto bankas“ gauna finansinę paramą iš įmonių, tačiau jos nepakanka išlaidoms padengti. „Todėl mes prašome organizacijų indėlio, kad „Maisto bankas“ galėtų toliau gyvuoti“, – sakė ji.
Nutrauks bendradarbiavimą
„Lietuvos Caritas“ atstovams atrodo, kad mokestį įvesti ketinantis „Maisto bankas“ nori pasipelnyti iš kitų organizacijų. Jie pareiškė tai laikantys nepriimtinu dalyku.
„Lėšų mokėti mokesčiui mes nesame numatę, – „15min“ aiškino šios organizacijos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Salvanavičius. – Mokestis skaudžiai atsilieptų nepasiturintiesiems. Mes suprantame sunkią „Maisto banko“ finansinę padėtį, tačiau pinigų mokesčiui mokėti mes neturime. Iki šiol su šia organizacija bendradarbiavome labai sėkmingai, tačiau mokestis prieštarauja mūsų veiklos principams.“
Anot jo, panašios pozicijos laikosi ne tik „Lietuvos Caritas“, bet ir kitos labdaros organizacijos. G.Salvanavičius taip pat teigė, kad reikalavimas mokėti už „Maisto banko“ atvežamus produktus yra bandymas primesti komercinius principus labdaros sričiai.
„Lietuvos Caritas“ taip pat pranešė, kad praėjusią savaitę įvykusiame organizacijos tarybos posėdyje priimtas sprendimas netęsti bendradarbiavimo su „Maisto banku“ remiantis jų siūlomomis sąlygomis.
Kiti sutinka mokėti
D.Žebrauskaitė teigė, kad „Lietuvos Caritas“, kaip didžiausia šalyje labdaros organizacija, yra pratusi diktuoti sąlygas. „Jie bandė prašyti išskirtinių sąlygų – kad mokesčio neimtumėme tik iš jų. Ši organizacija nusprendė, kad tiesiogiai kreipsis į maisto gamintojus ir prašys paramos. Tai jų sprendimas ir mes jį gerbiame“, – sakė pašnekovė.
„Maisto banko“ vadovė aiškino, kad, kitaip nei tvirtina „Lietuvos Carito“ atstovai, kitos labdaros organizacijos neatsisako mokėti mokesčio. „Visi kiti sutinka mokėti, jie laikosi pozicijos, kad toks mokestis seniai turėjo atsirasti, nes mes atliekame didelį darbą“, – pridūrė ji.
Pasak D.Žebrauskaitės, naujas mokestis nebus smūgis maisto gavėjų kišenėms, pavyzdžiui, už toną gauto maisto joms teks mokėti apie šimtą litų.
