Arenos atstovai teigia, jog darbo metu visada budi medikas, o apsaugos ir įrangos nuomos punktų darbuotojai specialiai paruošti teikti pirmąją pagalbą bei transportuoti sužeistąjį, tačiau traumą patyrusio vyro draugai įsitikino, jog sistema neveikia.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, jog šiuo metu įstatymai nenumato, kur privalomai turi būti steigiami medicinos punktai, o tą patį pirmosios pagalbos kursą išklauso ir vairuotojai, ir pramogų parkų personalas.
Pagalbos nesulaukė
Sąmonę atgavusiam vyrui arenos darbuotojas pasiūlė pačiam spręsti, ar kviesti greitąją pagalbą.
15min.lt skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo apie gruodžio pabaigoje įvykusią bendradarbių kelionę į Druskininkus. Kolektyvo pramogos prasidėjo Druskininkų „Snow arenoje“.
Vilnietis ant snieglentės stojo ne pirmą kartą, tačiau atlikdamas šuolį nesėkmingai nusileido ir susitrenkė galvą.
Šalia buvę bendradarbiai bandė kviesti pagalbą, tačiau tai padaryti nebuvo lengva. Sunkiai aplinkoje besiorientuojančiam vyrui ir jo kolegoms arenos darbuotojas pasiūlė patiems kviestis greitąją pagalbą. Į arenoje esantį medicinos punktą nukentėjęs asmuo nebuvo nugabentas. Druskininkų medikus išvietė vienas iš arenos klientų.
Galiausiai nuvykus į vietos ligoninę paaiškėjo, kad medikai niekuo padėti negalės, nes ligoninėje tiesiog nėra tinkamos kvalifikacijos gydytojo. Susižeidusiojo bičiuliui teko vežti kolegą į Vilnių.
Analogišką situaciją „Snow arenoje“ žiniasklaida aprašė prieš keletą metų. 2011 m. gruodžio mėnesį arenoje slidinėjusi mergina susilaužė ranką ir buvo priblokšta, jog arenos darbuotojai nesugebėjo suteikti medicininės pagalbos.
Į 15min.lt kreipęsis vyras siūlė pasidomėti ir arenos lankytojų pasirašomomis anketomis, kuriose žmonės patys turi prisiimti atsakomybę dėl galimų traumų.
Medikas budi visada
Su Druskininkų greitosios pagalbos stotimi esame sudarę sutartį. Turime išskirtines sąlygas. Pas mus jie atvažiuoja tikrai greitai, – sakė S.Stasiukynienė.
„Snow Arenos“ plėtros ir paslaugų organizavimo vadovė Sigita Stasiukynienė 15min.lt teigė, jog medicinos punktas arenoje yra.
„Jame yra visa reikalinga įranga ir medikamentai. Įrangą mes įsigijome iš profesionalios medicinos įrangos tiekėjų. Taip pat turime pasirašę sutartį su saugos bendrove „Argus“. Apsaugos darbuotojai gali suteikti pirmąją pagalbą“, – nurodė ji.
Moteris pridūrė, kad nuomos punkto darbuotojai yra išėję kursus, kaip transportuoti sužeistąjį iš slidinėjimo trasos. Tam įsigytos specialios rogės.
„Visomis arenos darbo valandomis nuolat budi vienas medikas. Jeigu jis negali suteikti pagalbos, kviečiama greitoji pagalba. Su Druskininkų greitosios pagalbos stotimi esame sudarę sutartį. Turime išskirtines sąlygas. Pas mus jie atvažiuoja tikrai greitai“, – sakė arenos atstovė.
Lankytojai apdrausti
Visi arenos lankytojai yra apdrausti, tačiau už savo elgesį trasoje žmogus atsakomybę prisiima pats.
Moteris teigė negalinti komentuoti konkretaus incidento, nes apie jį nežinanti, tačiau užtikrino, jog arenoje slidinėti saugu.
„Galbūt darbuotojai ne visada yra medicinos punkte, nes jų darbas yra patruliuoti ir nuolatos stebėti kameras, kurios fiksuoja visą trasą. Tik pastebėjus žmogų, kuriam reikia pagalbos, reaguojama gana greitai – iškviečiamas nuomos punktuose esantis žmogus, kuris transportuoja sužeistąjį. Kartais greitąją kviečiame dar matydami žmogų trasoje, jeigu jo sužeidimai akivaizdūs, tam kad medicininė pagalba būtų suteikta greičiau“, – sakė ji.
Pasak S.Stasiukynienės, visi arenos lankytojai yra apdrausti, tačiau už savo elgesį trasoje žmogus atsakomybę prisiima pats. Paprašyta paaiškinti, ką tai reiškia, pašnekovė nurodė, kad lankytojai turi laikytis arenos taisyklių: „Visi pasirašo anketą, kurioje taisyklės yra nurodytos.“
Medicinos punktų steigti neprivalo
Lietuvoje įstatymai nenumato privalomo medicinos punktų steigimo.
Druskininkų „Snow“ arena nėra vienintelė pramogų vieta, kurios lankytojai teigia nesulaukę skubios pagalbos. Praėjusią vasarą devynmetė mergaitė vos nenuskendo „Vichy“ vandens pramogų parke.
Nors parko atstovai suskubo platinti informaciją, jog mergaitei buvo suteikta reikiama pagalba, įvykio liudininkų teigimu, parko darbuotojai buvo sutrikę ir nesugebėjo tinkamai reaguoti.
Nepaisant skaudžių pamokų, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas 15min.lt sakė, kad Lietuvoje įstatymai nenumato privalomo medicinos punktų steigimo.
„Medicinos punktas bet kokiu atveju yra sveikatos priežiūros įstaiga. Privalomo jų steigimo nėra numatyta. Tais atvejais, kai kyla didelė traumų rizika, Vyriausybės nutarimu ir ministro įsakymu yra nustatytas sąrašas pareigų, kurias užimantys asmenys privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą“, – teigė jis.
Vidinių standartų klausimas
Šis klausimas šiuo metu yra svarstomas – ar tvarką reikia keisti, ar imtis papildomų priemonių, bet kol kas realaus sprendimo nėra priimta, – sakė J.Bartlingas.
Pasak J.Bartlingo, darbuotojai apmokomi licencijuotose įstaigose licencijuotų asmenų. Verslininkai gali įsteigti medicinos punktus savo reikmėms, jei mano, kad to reikia.
„Kitais atvejais, pavyzdžiui, kai vyksta masiniai renginiai, juose privalo budėti greitosios pagalbos personalas. Už šias paslaugas sumoka renginių organizatoriai“, – sakė skyriaus vedėjas.
Pašnekovas nurodė, jog šiuo metu viskas priklauso nuo įmonės veiklos standartų: „Kiekviena įmonė vadovaujasi savo vidiniais standartais. Galiu pasakyti, kad šis klausimas šiuo metu yra svarstomas – ar tvarką reikia keisti, ar imtis papildomų priemonių, bet kol kas realaus sprendimo nėra priimta.“
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas priminė, jog neretai pati visuomenė papildomą reguliavimą priima su nepasitenkinimu: „Kiekvienas ūkinės veiklos reglamentavimas sukelia didelę priešpriešą visuomenėje. Net jei jis sveikatos požiūriu yra labai geras.“
Kvalifikacijos problema
Pastoviai greitąją pagalbą teikiantys darbuotojai nepraranda kvalifikacijos. Jeigu žmogus dirbtų ten, kur nėra daug traumų ir praktikos, žmogus po kelerių metų pagalbos teikti nebemokės, – teigė ministerijos atstovas.
J.Bartlingo teigimu, tiek ministerijoje, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstoma, kaip didinti tokių juridinių vienetų kaip Druskininkų „Snow arena“ ar Vilniaus „Vichy“ vandens pramogų parkas valdytojų atsakomybę, kad jie užtikrintų kuo kokybiškesnę ir greitesnę pagalbą nelaimių atvejais. „Kol kas mes turime prievolę tiktai darbuotojus apmokyti pirmosios pagalbos“, – konstatavo pašnekovas.
Paklaustas, kiek skaudžių nelaimių atvejų lemia laikas ir ar visada jo yra pakankamai greitosios pagalbos medikams sulaukti, J.Bartlingas atsakė, kad ne viskas taip paprasta.
„Kiekvienas medikas, net ir apmokytas, turi savo siaurą sritį. Greitoji pagalba taip ir vadinasi, nes joje budintys medikai specialiai paruošti tokiam darbui. Nuolat greitąją pagalbą teikiantys darbuotojai nepraranda kvalifikacijos. Jeigu žmogus dirbtų ten, kur nėra daug traumų ir praktikos, po kelerių metų pagalbos teikti nebemokėtų. Mediko darbo specifika reikalauja privalomosios aktyvios profesinės veiklos“, – pabrėžė jis.
Formalus pažymėjimas
Kyla klausimas, ar vienodas žinių lygis turi būti vairuotojo ir, pavyzdžiui, „Snow arenos“ darbuotojo, – svarstė J.Bartlingas.
Skyriaus vedėjas teigė, jog geras teorinis pasiruošimas nereiškia, jog žinios galės būti pritaikytos praktiškai: „Būtent todėl mes patys rekomenduojame, kad būtų sudaromos sutartys su greitosios pagalbos stotimis, kad medikai atvyktų greičiau. Matome, kad žmonės net ir su dešimties metų praktika mažai ką sugeba padaryti atsitikus bėdai. Jie turi teorinių žinių, bet pamiršta praktinius įgūdžius.“
Kiek vertos teorinės žinios, gali įvertinti kiekvienas automobilius vairuojantis žmogus. Gaunant vairuotojo pažymėjimą privaloma išklausyti būtinosios pagalbos kursą. Galime savęs paklausti, ar sugebėtume suteikti pagalbą, jei to iš tiesų prireiktų sunkią traumą patyrusiam žmogui?
„Esame numatę pradėti tokių kursų vertinimą. Kyla klausimas, ar vienodas žinių lygis turi būti vairuotojo ir, pavyzdžiui, „Snow arenos“ darbuotojo?“ – svarstė J.Bartlingas.
