Ketvirtadienį BNS vykusios spaudos konferencijos metu profsąjungų vadovai pareiškė pasigendantys nuoseklios švietimo politikos, kritikavo, anot jų, pavienius chaotiškus sprendimus ir reformas, ir teigė rugsėjį kviesiantys ministrą į viešą diskusiją.
G.Steponavičius sako renginio nepraleisiantis: „Jeigu surengs kažkokį savo renginį profesinės sąjungos – nė vieno nesame praleidę, nepraleisime ir dabar“.
G.Steponavičius tikino, jog „nė vienas sprendimas nenuleidžiamas iš viršaus, nebent krizės padiktuoti karpymai“.Vienas iš klausimų, kurį profsąjungos ketina užduoti ministrui – kuo remiantis ketinama 30 proc. siaurinti bendrojo lavinimo ugdymo programas. G.Steponavičius tikina, jog galutiniai sprendimai šiuo klausimu bus priimti po diskusijų su visuomene. Esą „nerimai dėl bendro programų karpymo ankstyvi“.
„Nuo mokslo metų pradžios inicijuosime platų ir nevienkartinį diskutavimą, bus viešos konsultacijos su dideliu ratu žmonių – ir mokytojais, vadovais, savivaldybių atstovais, ir mokslininkais ekspertais. Į procesą įtrauksime tėvus, mokinius. Iš šių diskusijų gims sprendimai, apie kurių būtinybę esame užsiminę. Sprendimai bus diskusijų padiktuoti“, – BNS sakė ministras.
G.Steponavičius tikino, jog „nė vienas sprendimas nenuleidžiamas iš viršaus, nebent krizės padiktuoti karpymai“.
Ministras, reaguodamas į profsąjungų kritiką, teigė, kad jų pasipiktinimas nevisada yra pagrįstas, ir siūlė bandyti įžiūrėti pozityvius dalykus, pavyzdžiui, kad šiemet renovuojama daug bendrojo lavinimo mokyklų, o aukštosiose mokyklose atlyginimai turėtų išaugti surinkus daugiau studentų krepšelių.
„Naujus pakeitimus nuo naujų mokslo metų turėsime siūlyti nudirbti su mokytojais. Jie bus paskelbti savaitę prieš mokslo metų pradžią pasikvietus švietimo bendruomenę į naujų mokslo metų aptarimą. Manau, nereikėtų iš atskirų mokytojų atstovų pusės skleisti gandų ar piktinimosi, kurie ne visada turi pagrindo“, – teigė G.Steponavičius.
Į kritiką dėl nenuoseklios švietimo politikos ir dėl to, kad prieš reformas nebuvo padaryta sisteminė analizė, ministras atkerta, jog yra daug tarptautinių tyrimų, iš kurių aiškėja Lietuvos švietimo sistemos būklė.
„Tarptautinių tyrimų, kur Lietuva dalyvauja, yra pakankamai daug. Matome mūsų būklę, situaciją ir iššūkius, kurie aiškiai identifikuoti. Tai aiškus žemėlapis, kur turime pasitempti ir atrodome neblogai. Kalbant apie nesistemingumą, iki 2012 metų patvirtinta ir veikia ilgalaikė švietimo strategiją, ja mes vadovaujamės. Vyriausybės programoje aiškiai ir sistemiškai darbai išdėstyti“, – teigė ministras.
