„Prezidentės nuomone, Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra ypatingai gera, o tautinių mažumų švietimo sistema laikoma apskritai viena geriausių Europoje“, – po prezidentės susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi antradienį žurnalistams sakė šalies vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė.
D.Grybauskaitė su G.Steponavičiumi aptarė pasirengimą artėjantiems mokslo metams.
Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų jie būtų mokomi lietuviškai.
Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti 5 proc. – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.
„Taip pat numatytos lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo lengvatos tautinėms mažumoms. Prezidentė pabrėžia dar kartą, kad Lietuva skiria ir skirs daug dėmesio tautinių mažumų švietimui, ir tautinių mažumų vaikai turi tikrai geras sąlygas mokytis ir gimtąja kalba, ir šiuo metu sudarius geresnes sąlygas išmokti valstybinę kalbą tautinių mažumų žmonės tikrai turės daugiau galimybių dalyvauti ir darbo rinkoje ir valstybės gyvenime“, – vardijo D.Ulbinaitė.
Jai antrino G.Steponavičius. Paprašytas įvertinti vis pasikartojančius tautinių mažumų, ypač lenkų atstovų, protestus dėl pertvarkų, ministras juos apibūdino kaip „demokratinės visuomenės išraišką“.
„Galėčiau pasakyti, kad daugelis šalių Lietuvai galėtų pavydėti tokių sąlygų, kurios pradedant ikimokykliniu ugdymu baigiant aukštuoju mokslu sudaro sąlygas savo gimtąja kalba įgyti išsilavinimą“, – sakė G.Steponavičius.
