-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 05 12

Teisėjai sunerimo dėl žemo lietuvių teisinio švietimo lygio

„Teisinio švietimo lygis Lietuvoje labai žemas. Dėl to į teismus besikreipiančių ir vargstančių su ilgomis teisinėmis procedūromis žmonių kiekis nuolat auga, daugėja bylų teismuose. Tai susiję su tuo, kad žmonės nežino ne tik savo teisių, bet ir pareigų. Akivaizdu, kad teisiškai išprususiai visuomenei būtų kur kas svarbiau laikytis bendrų taisyklių, o ne jas laužyti ir keliauti po teismus. Žmonės turi žinoti, kaip nugyventi gyvenimą be teismo“, – penktadienį Nacionalinėje teismų administracijoje vykusioje diskusijoje „Teisiškai išprususi visuomenė: šiandien ir rytoj“ kalbėjo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos primininkas Algis Norkūnas.
teisėjas Algis Norkūnas
Teisėjas Algis Norkūnas

Teismai, norėdami visuomenei paaiškinti, kokia atsakomybė jų laukia už tam tikrus įstatymų pažeidimus, kada ir dėl ko galima kreiptis į teismus, ir kada geriau spręsti ginčus be jo, kasmet visoje Lietuvoje organizuoja po kelis šimtus atvirų durų dienų renginių, teisėjai skaito paskaitas studentams ir moksleiviams, dalyvauja teisinio švietimo projektuose. Spaudos dienos proga teismai pakvietė žiniasklaidos, valstybės institucijų ir visuomenės atstovus pasikalbėti  apie tai, kaip teisinį žmonių išprusimą didinti greičiau ir efektyviau.

Iki šiol valstybė šiai sričiai lėšų praktiškai neskyrė, tad ir rezultatas nėra stebinantis. Šiuo metu Lietuvoje yra tik šešios mokyklos, kuriose jų pačių iniciatyva dėstomi teisės pagrindai.

„Patys teismai ir Teisingumo ministerija, šiuo metu rengianti Visuomenės teisinio švietimo 2014-2016 m. veiksmų planą, vieni nieko nepasieks. Teisiniu švietimu turi rūpintis visa valstybė – pradedant jaunąją karta ir baigiant senjorais. Žmonės turi žinoti, kokie įstatymai galioja ir kas gresia už jų pažeidimus. Nemažiau svarbu, kad žmonės patys aktyviau dalyvautų įstatymų kūrime ir įsidėmėtų, kad teismai vadovaujasi tuo, ką priima Seimas“, – pažymėjo Teisėjų tarybos narė Diana Labokaitė.

Diskusijoje dalyvavusi laikraščio „Akistata“ žurnalistė Aurelija Žutautienė pasidalijo savo pačios patirtimi. „Per savo darbo praktiką ne kartą ir pačiai yra tekę atsakinėti į redakciją skambinančių žmonių klausimus apie teisinės pagalbos galimybes, apie piliečių teises ir  pareigas. Akivaizdu, kad tokios informacijos trūksta, ypač regionuose. Visai nesenai atlikau mini apklausą savo pažįstamų rate ir aiškiai supratau, kad teisinių žinių pagrindų jaunajai kartai labai trūksta. Vienintelė išeitis – teisės pagrindų disciplina mokyklose“, – mano žurnalistė.

Diskusijos dalyviai įvertino ir teisiniam švietimui skiriamo finansavimo pasekmes. „Iki šiol valstybė šiai sričiai lėšų praktiškai neskyrė, tad ir rezultatas nėra stebinantis. Šiuo metu Lietuvoje yra tik šešios mokyklos, kuriose jų pačių iniciatyva dėstomi teisės pagrindai“, – pažymėjo renginyje dalyvavęs Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius