Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisės instituto direktorė: Administracinių nusižengimų kodeksas neišsprendė dviejų didelių problemų

Naktinis Vilniaus kelių policijos reidas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Naktinis Vilniaus kelių policijos reidas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs sausio 1-ąją, yra viena svarbiausių šių metų naujovių. Pirmiausia todėl, kad iki šiol galiojo dar sovietmečiu – 1985 metais – priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Ir tai buvo paskutinis pakeistas sovietmečio įstatymas.

Tiesa, Administracinių nusižengimų kodeksas buvo priimtas prieš dvejus metus ir turėjo įsigalioti pernai, tačiau nespėjus pasirengti buvo nukeltas iki šių metų. Apie kelias naujojo kodekso naujoves – pokalbis su Teisės instituto direktore Jurgita Paužaite–Kulvinskiene.

– Bene didžiausia naujovė yra už 1,5 promilės prie vairo gresianti baudžiamoji atsakomybė. Kodėl pasirinkta riba 1,5 promilės? Jeigu žmogus pripūs 1 promilę, tai jis nevertas būti nubaustas?

– Baudžiamosios atsakomybės griežtinimas nėra geras pasirinkimas. Valstybė turi ir kitų alternatyvų tokioms veikoms užkardyti ir prevenciškai į jas reaguoti. Ir baudžiamoji teisė, Baudžiamasis kodeksas, turėtų būti taikoma kaip ultima ratio, kaip atominis ginklas. Po jo asmeniui lieka labai daug pasekmių. Visuomenei tai yra priimtina tokios baudžiamosios atsakomybės kryptis, tačiau iš mokslinių tyrimų matome, kad reikėtų, jeigu yra įmanoma, susilaikyti nuo griežtinimo priemonių. Atsakomybę už veikas turi dalytis valstybė su visuomene. Pirmiausia, turi veikti kitos priemonės.

Ir baudžiamoji teisė, Baudžiamasis kodeksas, turėtų būti taikoma kaip ultima ratio, kaip atominis ginklas.

– Kaip antai?

– Kaip antai – socialinės, švietimo, pagalbos suteikimas asmenims, kad jie apskritai nepapultų į alkoholizmo liūną. Dažniausiai tie, kurie su tokiu kiekiu alkoholio kraujyje sėda prie vairo, sėda nebe pirmą ir ne antrą kartą. Tai rodo, kad tie žmonės į tą veiklą yra įnikę jau daugelį metų arba kažkurį laikotarpį ir jiems laiku nebuvo suteikta pagalba, jie patys neprašė pagalbos ar artimieji nematė. Tai yra socialinė problema, pirmiausia, o ne teisinė.

– Paskutinis atvejis, apie kurį žiniasklaida pranešė jau šią savaitę, tai įvykis Kaune, kai pilietis paimtas pripūtęs vos ne 2 promiles. Paaiškėjo, kad yra toks dalykas kaip laidavimas. Už jį laiduojama, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tokiu atveju jam jau negrės ir administracinė atsakomybė. Ir, apskritai, jis eis trindamas rankas ir sakydamas – na va, išsisukau. Ar čia ne spraga?

– Čia nėra išsisukimas, laidavimas visą laiką buvo. Ir tai yra viena iš, kaip mes vertiname, tikrai pažangių priemonių, kad asmuo iškart nebūtų stigmatizuojamas ir jam uždedama būsimo–esamo nusikaltėlio žymė. Galima taikyti ir kitas poveikio priemones, kaip dalyvavimą įvairiose programose, draudimą lankytis tam tikrose vietose, netgi draudimą bendrauti su tam tikrais asmenimis.

– Jeigu už jį laiduoja, baudžiamoji atsakomybė jam nebegresia, tai jis nei praranda vairuotojo pažymėjimą, nei baudą gauna, nei automobilis konfiskuojamas. Taip, jam gali būti prirašyta kažkokių programų, kažkur nesilankyti turės, bet iš tikrųjų tai – kaip ir nieko?

– Tas vairuotojo teisių atėmimas ir specialiosios teisės atėmimas irgi gali būti pritaikytas.

– Jeigu aš, sugauta su 1,5 promilės, „pripučiu jas“, tai man –baudžiamoji atsakomybė. Jeigu aš pasakau – ne, aš nenoriu, ir atsisakau į tą aparatą pūsti, tai man baudžiamoji atsakomybė negresia, tik administracinė. Tai čia vėlgi ne spraga?

123rf nuotr./Vairavimas išgėrus
123rf nuotr./Vairavimas išgėrus

– Tokia situacija, aišku, nėra gera. Kriminalizuodami tą 1,5 promilės, įstatymų leidėjas ir tie, kas rengė šitą pakeitimą, nenumatė visų tokių situacijų, kurios dabar išryškėja. Čia reikėtų padaryti labai greitus teisėkūrinius įsikišimus, kad tokios situacijos nebūtų.

– Dar vienas dalykas iš naujojo Administracinių nusižengimų kodekso – kai pažeidėjai yra įpareigojami dalyvauti, jūs jau minėjote, kažkokiose prevencijos programose. Dažnai, kai tėvai neprižiūri savo vaikų, jiems yra skirtos tokios programos, kursai kažkiek išklausomi. Bet kai mes skaitome tokius dalykus, kai vaikai sumetami į šulinį, kai jie pliki naktį išvaromi į gatves, kai patiria smurtą, nejaugi dar kažkieno galvose yra tokia mintis, kad jis (toks tėvas) ateis klausyti kursų arba lankys kažkokius projektus ir nuo to jis pasikeis?

– Šitie liūdni, tragiški atvejai, kuriuos jūs paminėjote, tai ne vien tik teisingumo sistemos (kompetencija). Teisingumo sistema veikia tada, kai reikia kovoti su padariniais. Didžiausia mūsų problema visuomenėje ir apskritai priiminėjant visus viešuosius sprendimus ir numatant vyriausybės programos priemones – kad mes žiūrime į pasekmes, o mums reikia žiūrėti į veiksmus, kad nebūtų tų pasekmių, kad teisė kuo mažiau įsikištų. Turi būti ir valstybės reakcija, ir visuomenės reakcija. Tik tokiu atveju mes turėsime tą darnią „muziką“, darnią prevenciją ir baisių pasekmių nekils.

– Už nedidelio kiekio narkotikų laikymą dabar numatyta jau baudžiamoji atsakomybė, tačiau Seime jau registruotas pakeitimas sugrąžinti bausmes už narkotikus į Administracinių nusižengimų kodeksą. Jūs, kaip teisininkė, už ką labiau – kad už nedidelio kiekio narkotikų laikymą būtų skiriama baudžiamoji ar administracinė atsakomybė?

– Na, pirmiausia, reikia pripažinti, kad narkotikų vartojimas yra ne teisinė problema. Pagal pasaulinę praktiką ir JT rekomendacijas, tai rekomenduojama pripažinti kaip vieną iš sveikatos sutrikimų. Išeina taip, kad mes bandome žmogų ne gydyti, bet jį dar nubausti už tai, kad jis serga. Tai registruotas tas naujasis pakeitimas, kuriuo siekiama baudžiamąją atsakomybę sumažinti, iš tikrųjų yra geras žingsnis.

– Už pasipriešinimą pareigūnams grės baudžiamoji atsakomybė. Kada tas pasipriešinimas yra toks, už kurį jau grės baudžiamoji atsakomybė, t. y. užtenka to, kad aš rodysiu pareigūnui liežuvį, jo neklausysiu, špygomis varstysiuosi, ar tada, kai aš jam smogsiu, mėginsiu spirti ar dar kaip nors?

– Čia mes turime tą situaciją, kai patenkame į „pilkąją zoną“, kai atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę yra labai sudėtinga. Priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos, nuo konkrečių atliktų veiksmų, žmonių, vietos, laiko ir pan. Šitos veikos perėjimas į baudžiamąją sritį irgi nėra tas gerosios praktikos pavyzdys.

– Jūsų klausydama vis girdžiu – „galėjo, galėjo, nebūtinai baudžiamoji atsakomybė turėjo būti“, tai kaip jūs vis dėlto vertintumėte tą naująjį priimtą Administracinių nusižengimų kodeksą?

– Iš vienos pusės, yra gerai, kad mes tą paskutinę sritį sutvarkėme ir turime naująjį kodeksą, kuris yra šiuolaikiškas, modernus, bet, iš kitos pusės, reikia atvirai pripažinti, kad šitas kodeksas neišsprendė dviejų didelių problemų. Viena problema yra susijusi su administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimu. Antra problema, kurios neišsprendė kodeksas, tai yra juridinių asmenų atsakomybė. Kodekso atsakomybės subjektas yra tik fizinis asmuo.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min