„Tvarka ir teisingumas“, Rolando Pakso bendražygiai, dėl balsų trūkumo apkaltino Darbo partiją, kurios vadovas, buvęs R. Pakso pavaduotojas, o vėliau aršus oponentas Valentinas Mazuronis turi savų sąskaitų.
-
Po Seimo antausio Rolandui Paksui „tvarkiečiai“ išdavikais išvadino Darbo partiją
-
Ainė Ramonaitė: Rolando Pakso nedalyvavimas rinkimuose gali sunaikinti „tvarkiečius“
-
Draudimą R.Paksui kandidatuoti į Seimą ir prezidentus K.Girnius prilygina politiniam nekrologui
-
J.Bernatonis: po balsavimo dėl R.Pakso Europos Taryba gali imtis sankcijų prieš Lietuvą
Premjeras pranešė turįs informacijos, kad tai tiesa, ir pagąsdino didelėmis baudomis, kurios gresia Lietuvai dėl Europos Žmogaus teisių teismo rekomendacijų nevykdymo. Mat Strasbūro teismas pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
O teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas dar pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas. Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“. Tačiau konstitucinės teisės specialistai įsitikinę, kad premjeras apie baudas kalba be reikalo, nes jos tiesiog negresia.
Darbo partijos frakcijos narių balsavimas per Rolandui Paksui svarbaus klausimo svarstymą dar kartą patvirtino seną taisyklę, kad politikoje ir amžinų draugų, ir amžinų priešų nebūna. Svarstant įvairius klausimus parlamente dažnai į vieną dūdą pūtę su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos nariais šį kartą „darbiečiai“ spjovė į Rolando Pakso reikalus. Jis tuo metu buvo Strasbūre.
„Žmogiškai apmaudu dėl to, kad politikai, kurie balsavo prieš, visą laiką sakydavo ir sako, kad žmonės yra aukščiausia valdžia Lietuvoje. Ir tik jie gali nuspręsti, kas gali būti Seimo nariu, kas negali. Tai yra spjūvis teisingumui, spjūvis demokratijai, spjūvis tarptautinėms institucijoms, Strasbūrui, Jungtinių Tautų organizacijai“, – kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas.
Viešai imta diskutuoti, kad tai galėjo būti buvusio pavaduotojo, o dabar Darbo partijos vadovo Valentino Mazuronio kerštas Rolandui Paksui. Situaciją išaiškino Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys – Rolando Pakso grįžimo į Seimą ar prezidentūrą nuspręsta nepalaikyti dėl artėjančių rinkimų į Seimą.
„Konkurentai ir prieš Seimo rinkimus, ir ne prieš Seimo rinkimus yra visos politinės partijos“, – teigia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad Darbo partijai dabar svarbiausias klausimas po rinkimų yra išlikti Seime. Nuo to priklauso ir partijos likimas.
„Politinės konkurencijos požiūriu yra viskas labai paaiškinama: rinka žmonių, kurie galėtų balsuoti arba už TT, arba DP yra susitraukusi akivaizdžiai ir, jeigu yra kažkoks veiksmas, kuriuo galima sumažinti konkurento šansus, tuo bus pasinaudota. Jie neturi sąrašo lyderio, ankščiau bent jau V. Mazuronis būdavo, o dabar kas? Belieka vienintelis variantas – Petras Gražulis“, – aiškina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis.
Beje, Petras Gražulis niršo ant „darbiečių“ dėl tokio poelgio Seime. Mat jam pačiam po kelių kadencijų Seime šįkart taip pat gresia į jį nepatekti, jei rinkėjai nusisuks nuo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.
Premjeras, leidęs suprasti, kad toks Darbo partijos balsavimas – Valentino Mazuronio darbas, viešai sielojosi, kad dabar Lietuvai gresia didelės baudos.
„Šiandien, paskutinę minutę, kada po penkių balsavimų liko paskutinis, penktasis, Darbo partija išdavė mus. Jūs prisimenat, net aš būdamas komisijos pirmininku, dėl V. Uspaskicho, kai komisija priėmė sprendimą, kad reikia atimti imunitetą, aš net nepasirašiau sprendimo šito. Ir ką aš gavau? Tai yra tikrai Judo pabučiavimas“ kalbėjo P. Gražulis.
Premjeras, leidęs suprasti, kad toks Darbo partijos balsavimas – Valentino Mazuronio darbas, viešai sielojosi, kad dabar Lietuvai gresia didelės baudos. Mat Europos Žmogaus teisių Teismas prieš daugiau nei ketverius metus pripažino, kad neproporcinga iki gyvos galvos Rolandui Paksui drausti dalyvauti Seimo rinkimuose. Šio sprendimo įgyvendinimą jau dabar sustiprintai stebi Europos Tarybos Ministrų komitetas, jau pernai Lietuvą paraginęs priimti Konstitucijos pataisas.
„Labai negražiai pasielgta ir aš manau, kad toks balsavimas vyko dėl to, kad dabartinis jų partijos pirmininkas davė nurodymus, kiek aš turiu informacijos iš kai kurių darbo frakcijos narių, daliai Seimo narių neateiti į balsavimą. Aš manau, kad Lietuvai bus paskirtos didžiulės baudos“, – komentavo ministras pirmininkas A. Butkevičius.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius nustebo išgirdęs premjero baimes dėl baudų. Už šį pažeidimą jų nėra numatyta.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius nustebo išgirdęs premjero baimes dėl baudų. Už šį pažeidimą jų nėra numatyta.
„Europos Žmogaus Teisių konvencija nenumato finansinių sankcijų valstybėms, kurios delsia įvykdyti Strasbūro teismo sprendimus. Pagal konvenciją valstybei gali būti taikomos vadinamo politinio poveikio priemonės. Europos tarybos ministrų komitetas gali paskelbti sugriežtintą stebėjimo procedūrą, šiuo atveju jau ta procedūra yra paskelbta. Praėjus kuriam laikui tas pats ministrų komitetas gali priimti rezoliuciją, na, taip pavadinkime, pasmerkimo rezoliuciją, atkreipiant valstybės dėmesį, kad ji vengia vykdyti sprendimą, nevykdo sprendimo ir tiek“, – situaciją aiškina MRU Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
V. Sinkevičius sako, kad parlamentarai turi rasti priimtiną pataisos formuluotę, kuri tenkintų Žmogaus Teisių Teismą, neprieštarautų Konstitucijai ir būtų priimtina dviem trečdaliams Seimo narių.
Konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad jie buvo inicijavę kelių straipsnių pataisas taip, kad R. Paksui būtų atvertos durys į Seimą, kaip to reikalauja Strasbūro teismas, bet užtrenktos į prezidentūrą.
„Mūsų variantas toks ir buvo, prašau, galima kandidatuoti į parlamentą, bet nebus galima kandidatuoti į valstybės vadovus. R. Paksas tikrai nesuinteresuotas kandidatuoti į parlamentą, jis siekia to vadinamojo revanšo – dar kartą kandidatuoti į valstybės vadovus“, – teigia S. Šedbaras.
Tačiau socialdemokratai linkę abejoti, kad konservatoriai palaikytų tokią formuluotę, esą jiems bus visos netinkamos.
„Ir jūs tikit, kad jie balsuos? Aš tuo netikiu. Aš tuo netikiu“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Seimo atmesta tokia pati Konstitucijos pataisa vėl galės būti svarstoma ne ankščiau kaip po metų, tai yra – po rinkimų. Protą užvaldžius prasidėjusiam rinkimų sezonui, nuo jo politikai neišsiblaivys iki rudens. Galbūt kitos kadencijos Seimui pavyks susitarti dėl galimybės nušalintajam prezidentui dalyvauti Seimo rinkimuose.
