Pareiškėjas pažymi, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką, teigiama išplatintame pranešime.
Pareiškėjas abejoja, ar ginčijama nuostata neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai (asmens nekaltumo prezumpcija), 33 straipsnio 1 daliai (teisė stoti į valstybės tarnybą). Abejonės grindžiamos tuo, kad demokratinė visuomenė negali turėti jokio pagrįsto ir teisėto tikslo neleisti eiti valstybės tarnautojo pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, asmeniui, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nebus pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjas pažymi, kad, įvertinus Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos svarbą, kyla abejonių, ar konstitucinės teisės į darbą ribojimas, neleidžiant asmeniui eiti valstybės tarnautojo pareigų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga, yra proporcingas demokratinės visuomenės tikslui apsaugoti valstybę nuo galimos nusikalstamos veikos ar kitų pavojingų pažeidimų padarinių.
Pareiškėjas taip pat abejoja, ar reikalavimas nustatyti teisinius apribojimus ir atsakomybę už teisės pažeidimus atitinka protingumo reikalavimą, proporcingumo principą (ar tokios teisinės priemonės nevaržo asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti), ar taip nėra ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, ar taip nėra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Asmuo užpildė dokumentus Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininko pareigoms užimti, buvo atliktas jo kandidatūros patikrinimas, po to priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad bylą inicijavęs asmuo yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta. Pareiškėjo atžvilgiu nėra atliekamas nei tyrimas, nei operatyvinis tyrimas, šiuo metu jis yra išteisintas.
Priėmus šį prašymą Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukia 66 prašymai, iš jų 3 – dėl tos pačios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos.
