Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tiesioginėje 15min.lt konferencijoje – kandidatas į prezidentus Artūras Zuokas: Rinkėjams teks rinktis tarp karo ir taikos

Artūras Zuokas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Artūras Zuokas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmadienį 15min.lt tiesioginėje konferencijoje lankėsi ir į skaitytojų klausimus atsakė kandidatas į prezidentus, Vilniaus meras Artūras Zuokas.

VIDEO: Tiesioginė konferencija su A.Zuoku

– Kodėl nusprendėte bandyti siekti Lietuvos prezidento posto, jei visuomenės apklausos rodo, kad lenkiate tik Joną Lašinį, kuris rinkimuose nebedalyvauja? Nuo kada jums rinkimai tapo lyg olimpiada – renginiu, kuriame svarbu tik dalyvauti?

– Pirmiausia jūsų, matyt, klausimo autoriaus vertinimai yra labai netikslūs ir neturi jokio pagrindo. Esu kandidatas, kuris turi realias galimybes patekti į antrąjį turą.

Visada yra gyvenime momentai, kada turite siekti atsakomybės, o ne piktintis. Man nepriimtina Lietuvoje sukurta baimės atmosfera, priešų paieška. Tai ir lėmė mano apsisprendimą.

Esu kandidatas, kuris turi realias galimybes patekti į antrąjį turą. Visada yra gyvenime momentai, kada turite siekti atsakomybės, o ne piktintis.

– Ar planuojate dalyvauti savivaldybių rinkimuose kitąmet? Su kokia partija – nulinius reitingus turinčia „Taip“ ar beišsiskirstančia Liberalų ir centro sąjunga?

– Apie savivaldos rinkimus dar negalvoju, mano tikslas yra prezidento rinkimai – parodyti, kas tai yra telkianti lyderystė.

– Sakote, kad rinkimuose dalyvaujate kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau tuo pačiu rinkimų kampanijoje naudojate partijos pinigus. Kodėl apgaudinėjate rinkėją?

– Pirmiausia esu nepriklausomas kandidatas. Tai, kad mane remia politinės organizacijos, yra tik pliusas ir parodo, kad sugebu telkti žmones. Manau, kad tai yra gražus pavyzdys telkiančios lyderystės. Kiti kandidatai yra partiniai, visų pirma, Zigmantas Balčytis, kurį finansuoja socialdemokratai, Dalia Grybauskaitė, finansuojama konservatorių ir liberalų.

– Pats į rinkimus investavote 43 tūkst. 500 litų. Kokį rezultatą tikitės pasiekti, kad šią investiciją įvertintumėte kaip atsipirkusią?

– Aš to nevadinu investicija. Tai yra mano kaip dalyvio auka. Be abejonės, mano kandidatavimas kaip nepriklausomo kandidato yra žymiai sudėtingesnis, kiti kandidatai gauna partijų paramą. Mano skirti pinigai yra natūralus prisidėjimas. Tikslas yra patekti į antrąjį turą.

– Nesate parašęs savo rinkimų programos. Kodėl? Kokios trys pagrindinės jūsų siūlomos idėjos?

– Paskelbtos pagrindinės tezės, didžiąją dalį pateikėme per debatus. Pirmiausia skirčiau didžiausią dėmesį žmonių gerovei ir gyventojų pajamų didinimui. Visi turėtų tam tarnauti.

Mums tai leistų sumažinti emigraciją, susigrąžinti dalį tautiečių iš kitų valstybių, žmonės turi gyventi oriai ir pragyventi už savo darbines pajamas.

Norėčiau, kad pasinaudotume Vilniaus savivaldybės patirtimi ir nepirktume paslaugų iš tų įmonių, kurios moka minimalų atlyginimą. Siekčiau didesnės verslo socialinės atsakomybės, nes matome, kad BVP augimas yra didelis, tačiau atsiliekame Europos Sąjungoje pagal darbo užmokestį – ne visur verslas dalinasi nauda. Kita svarbi veikla – investicijų skatinimas. Yra apie 4 mlrd. Lt vertės projektų, kurie dėl biurokratinių ginčų yra įstrigę ir yra nevykdomi.

Užsienio politikoje turime atkurti normalius santykius su kaimynais. Su geografija niekada nekariaujama. Užsienio politika turi būti ekonomizuojama. Norėčiau, kad ir URM atstovai padėtų verslui tapti globaliu.

– Ar jums nebūtų gėda, jei Lietuvos prezidentą žmonės vadintų „Abonento“ pravarde?

– Man nėra dėl ko gėdytis, o politika visada turi klišių, kurias kuria politikai, kurie patys nieko negali padaryti ir neturi idėjų. Mano stiprioji pusė – aš turiu idėjų. O politikoje egzistuoja visada tie, kurie sugeba kiršinti.

Dalia Grybauskaitė išgelbėjo ICOR nuo kaltinimų, nes ji paminėjo grupę metiniame pranešime ir numetė taip didžiulį gelbėjimo ratą ICOR grupei – ji apsigins, sakydama, kad tai yra politinis kaltinimas.

– Kaip vertinate FNTT tyrimą, kuriame įtarimai dėl milijoninės vertės turto pasisavinimo ir vilniečių permokų už šilumos energiją pareikšti ICOR vadovams?

– Kiekviena institucija turi dirbti savo darbą, duok Dieve, kad jis vyktų skaidriai. Keista, kad tyrimai sutampa su rinkimais. Bet Dalia Grybauskaitė išgelbėjo ICOR nuo kaltinimų, nes ji paminėjo grupę metiniame pranešime ir numetė taip didžiulį gelbėjimo ratą ICOR grupei – ji apsigins, sakydama, kad tai yra politinis kaltinimas.

– Kokie dabar jūsų santykiai su Andriumi Janukoniu? Bendraujate šeimomis?

– Jokių santykių. Bendrauju su visais verslininkais Lietuvoje, įskaitant ir jį.

– Vyriausybė numatė, kad naujos šilumos jėgainės Lietuvoje bus statomos tik tuo atveju, jeigu 51 proc. akcijų valdys valstybė. Tai sumažina privataus kapitalo atėjimo potencialą į šilumos ūkį, iš principo sumažina konkurenciją šilumos ūkyje. Ką jūs apie tai manote? Kaip tai atsilieps šilumos kainoms?

– Galiu pasakyti, kad Vilniaus šilumos ūkis yra 100 proc. savivaldybės nuosavybė. Nuomos sutartis baigsis 2017 metais. Šita nuostata pilnai atitinka. Kalbant apie tokius bandymus, Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė projektą, kuris galėtų atpiginti šilumą.

Kai kurie valstybės pareigūnai, pradedant nuo prezidentūros, stengiasi, kad šilumos kaina nesumažėtų ir Lietuva liktų ant dujų adatos. Alternatyva aiški – biokuras, vietos kuras.

– Vilniuje nuo seno sklando gandai, kad kai tik statomas koks nors didesnis ar ne visai planus atitinkantis objektas, tai paskutinis jo aukštas atitenka jums? Kiek juose tiesos? Kaip manote, kodėl apie jus taip kalbama?

– Visada kalba apie dirbančius ir veikiančius žmones. Kalba tie, kurių moralė yra tokia, kurie įsivaizduoja, kad galima tik taip padaryti. Mano tikslas – kurti, daryti, eiti į priekį. Tai kalba tų žmonių moralė, mano nuostatos yra kitokios. Tą mato žmonės.

– Vadovaujate Lietuvos sostinei, esate charizmatiškas, jums sekasi, išmanote viešuosius ryšius. Kaip manote, kodėl žmonės vis tiek nenori už jus balsuoti?

– Pirmiausia jeigu žmonės nebalsuotų, nebūčiau trečią kartą svarbiausio miesto meru. Koks skirtumas, tiesioginiai ar netiesioginiai rinkimai. Po tiek netiesos, kaltinimų, melagingų teiginių iš politinių partijų, rezultatai kalba patys už save. Aš skiriuosi nuo politikų, kurie tik kalba, sugeba tik griauti. Mano – realūs pasiūlymai, realūs rezultatai.

– Seimo rinkimai jums nebuvo sėkmingi.

– Vienoms partijoms sekasi, kitoms – ne. Toks yra politinio gyvenimo ciklas.

– Lietuva – didmiesčių valstybė. Mažuose miesteliuose gyventi galima tik iš idėjos, nes ten nėra ką veikti, kur tobulėti. Kokią programą turite numatęs regionams? Juk, jeigu jus išrinks, vien Vilniumi apsiriboti negalėsite.

– Vilniaus miesto patirtį noriu perteikti visoje Lietuvoje. Būdamas meru suprantu, ką gali Lietuvos savivalda, siekčiau, kad merai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą, kad būtų kuo didesnis bendradarbiavimas.

Daug idėjų ateina iš merų. Bendras sujungimas leistų turėti realią regioninę programą, pritraukiant investicijas, sukuriant darbo vietas, ten, kur jų reikia. Iš Vilniaus nemažą dalį investuotojų nukreipiame į kitus Lietuvos miestus. Dirbant galima daug padaryti. Norėčiau, kad visoje Lietuvoje gyventų optimistai.

Argumentas, kai reikia pagrįsti SGD terminalą, – tai yra politinis projektas. Visi projektai, kurie yra politiniai, yra korupciniai projektai.

– Pasisakote prieš SGD terminalą. Kodėl?

– Jeigu reikia keturių vietų automobilio, tai autobuso nepirks. Argumentas, kai reikia pagrįsti SGD terminalą, – tai yra politinis projektas. Visi projektai, kurie yra politiniai, yra korupciniai projektai.

Jie turi pirmiausia naudą nešti Lietuvos žmonėms, o ne tiems, kurie juos įgyvendina.

– Ar darysite gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus ir paskirstysite juos proporcingai miestams pagal tai, kiek juose gyvena žmonių?

– Norėčiau, kad mokesčių politika būtų kiek įmanoma stabilesnė, kad visus mokesčius mokėtų pats darbuotojas, gyventojas, kad žinotų, kiek mokesčių sumoka.

Darbdavys šiuo metu yra apmokestintas per daug. Manau, kad svarbu kalbėti apie tai, kad mažintume šešėlyje esančias galimas valstybės biudžeto pajamas. Šešėlis šiuo metu yra didelis.

Mano pagrindinis tikslas dėl pajamų didinimo – viešųjų pirkimų išskaidrinimas. Tai leistų stipriai sumažinti ir šešėlyje esančius mokesčius, visi gautų legalų atlyginimą, tai padėtų spręsti ir „Sodros“ problemas.

Norėčiau, kad mokesčių politika būtų kiek įmanoma stabilesnė, kad visus mokesčius mokėtų pats darbuotojas, gyventojas, kad žinotų, kiek mokesčių sumoka.

GPM paskirstymas turi būti toks, kad savivalda, kaip dabar, nebūtų skriaudžiama.

Mokesčius skirsto valstybė, ir skirstymas nėra labai sąžiningas. Vyriausybė perkelia ant savivaldybių savo finansines problemas, jos turi turėti didesnį finansinį savarankiškumą.

– Ar galite įvardinti žmones, kuriuos kviestumėte dirbti savo patarėjais, jei rinkimus laimėtumėte?

– Galėčiau, bet to nepadarysiu. Kai ateis laikas ir bus galimybė, paskelbsiu viešai. Matote – mano komanda savivaldybėje yra profesionalai, net ne partiniai, o specialistai.

– Kodėl neatskleidžiate pavardžių?

– Kiekvienas žmogus turi darbą, vertina, o jeigu šiandien kažką pasakysi, rytoj tave gali atleisti iš darbo. Tokios baimės atmosferos, kokia dabar yra Lietuvoje, dar nėra buvę.

– Ką skirtumėte energetikos ministru? Kokius kitus ministrus mestumėte lauk?

– Vyriausybės formavimas yra valdančiosios koalicijos klausimas. Jie turi pateikti visų pirma kandidatūrą. Lietuva yra parlamentinė valstybė. Mano kriterijai – kompetencija, sąžiningumas.

Po prezidento rinkimų formuojant Vyriausybę tikrai siekčiau, kad Vyriausybė būtų atnaujinta. Tą įmanoma pasiekti tik susitarimo būdu. Vyriausybė turėtų keistis.

– Kiek ministrų norėtumėte keisti?

– Nenorėčiau kalbėti apie skaičius, ne tai svarbiausia. Galima kelti didesnius reikalavimus ministrui, bet ar turime alternatyvas?

– Ką matote generalinio prokuroro kėdėje?

– Principas – teisėsaugos institucijų vadovams svarbiausia turėtų būti įstatymas. Norėčiau, kad jie nežiūrėtų į politikų veidus, kai priima sprendimus. Nenorėčiau, kad vėl įsigaliotų telefoninė teisė. Apie konkrečių pareigūnų keitimą nenorėčiau kalbėti, bet prokuratūra galėtų dirbti geriau. Jų reformų negalima vadinti sėkmingomis.

– Daug kalbate apie tai, kad įmonės turėtų didinti algas, o valstybė nepirkti paslaugų iš tų, kurie moka tik minimumą. Valstybės tarnautojai kai kur irgi gauna vos truputį daugiau nei minimumą. Ką su jais darysite?

– Iš tikrųjų turime uždarą ratą. 25-30 proc. lėšų yra šešėlyje, todėl sunku sukaupti pinigų atlyginimų didinimui. Kalbu apie priemones, kurias turėtų vykdyti valstybė su verslu, kad didintume gyventojų pajamas. Jeigu ir toliau liksime su nedidelėmis pajamomis, tai Lietuvoje neliks dirbančių žmonių, žmonės balsuos lagaminais ir važiuos į Airiją.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuva užsienio politikos iš viso neturėjo. Tą sakau ne tik aš.

– Nuolat kritikavote Dalią Grybauskaitę už prastą užsienio politiką. Ką pats darytumėte kitaip?

– Pirmiausia rezultatai kalba patys už save. Turime aibę konfliktų ir sudėtingus santykius su kaimynais.

Tik grėsmės akivaizdoje pradedame ieškoti kaimynų, prezidentė jau sutinka, kad reikia didinti finansavimą krašto apsaugai, nors anksčiau tai neigė, pagaliau atsigręžiama į Lenkiją, į JAV, Latviją ir Estiją. Bet tą reikėjo daryti visą laiką. Kodėl mes neįvertinome grėsmių? Per pastaruosius penkerius metus Lietuva užsienio politikos iš viso neturėjo. Tą sakau ne tik aš.

Be to, būdamas prezidentas, niekada nepozuočiau su kariniu kulkosvaidžiu kariniame laive. Tokia prezidentės nuotrauka apskriejo visą Rusijos spaudą.

– Kaip ir jūsų tankas.

– Tai yra nelyginami dalykai.

– Užsienio politikoje skaičiuotumėte ekonominius rodiklius?

– Visos valstybės tą daro. Lietuvoje per daug populizmo, kai bandoma supriešinti vertybes ir pragmatiškumą. Abi dalys yra svarbios. Taip pat ir užsienio politikoje. Turime aiškiai suvokti, kad ekonominė nauda turi būti ir iš užsienio santykių.

– Prancūzai buvo nusprendę romus deportuoti. Jei pasikeistų jūsų statusas, gal taip pat pasektumėt tokiu pavyzdžiu?

– Mes niekada nesvarstėme tokių dalykų. Tiesiog turime siekti, kad visi Lietuvoje gyvenantys žmonės laikytųsi įstatymų.

– Jums nelabai kol kas sekasi.

– Palyginkime, kiek buvo realizuojama narkotikų ten anksčiau ir kiek dabar, kokia buvo kontrolė, kokia ji yra dabar, kaip taboras plėtėsi, o dabar traukiasi. Štai jums rezultatai ir atsakymai.

– Nenorėjote Vilniuje leisti gėjų eitynių. Jei būtumėte prezidentas, o Seimas priimtų kokį nors gražulišką įstatymą, pasirašytumėte?

– Niekada Vilniaus savivaldybė ar aš nedraudžiau jokių eitynių. Vadovavomės įstatymu. Mūsų tikslas – jeigu suteikiame leidimą, turime garantuoti eitynių saugumą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl saugumo, pasiūlyta parinkti kitą vietą.

Negalime kalbėti vaikiškam lygmeny. Elgčiausi taip, kad būtų naudinga Lietuvos žmonėms, atitiktų Konstituciją ir ES normas. Jeigu Seimas priimtų įstatymą dėl santuokų, bet Konstitucija to neleidžia, tai toks įstatymas būtų vetuojamas. Bet gali būti įteisinta partnerystė.

– Sakykite, prašau, kokiomis apklausomis remdamasis nusprendėte gimnazistams pamokas pradėti nuo 9.00 val.? Mano vaiko mokykla tam nepritarė. Galbūt pakeistumėte ir savivaldybės ar prezidentūros darbo laiką, pvz., nuo 10.00 iki 18.00 val.?

– Labai geras pasiūlymas. Gaila, kad savivalda neturi tokių teisių. Aš 2005 metais siekiau tokios galimybės. Supraskime ekonominę naudą – neliktų kamščių, sumažėtų tarša, investicijas į kelius, tiltus būtų galima panaudoti kitiems klausimams spręsti.

O kalbant apie moksleivius, mes kalbame ne tik apie gimnazistus. Atlikta daug tyrimų mokslinių, kurie aiškiai įrodo, kad kai vaikai keliami labai anksti, jie nespėja normaliai pasiruošti darbo dienai, atlikti mankštą, papusryčiauti.

Norėčiau pakviesti visus balsuoti už savo kandidatą. Šiemet jūs rinksitės tarp karo ir taikos. Aš atstovauju taikai.

– Ar nevertėtų naikinti seniūnijų? Kam reikia išlaikyti patalpas, kuriose dirba po 2 žmones?

– Geras klausimas, savivadybės taryba yra priėmusi sprendimą naikinti seniūnijas, palikti tik kelias, labiau nutolusias, o vietoje kitų palikti biurus. Vilnius greitai bus kaip Panevėžys ar Klaipėda, kur nėra seniūnijų. Jos skirtos mažesniems miestams, tiems, kurie turi didesnę teritoriją.

– Kuris kitas kandidatas jums artimiausias? Ką remtumėte, jei pats rinkimuose nedalyvautumėte?

– Nenorėčiau atsakyti į šitą klausimą, nes norėčiau pakviesti visus balsuoti už savo kandidatūrą. Šiemet jūs rinksitės tarp karo ir taikos. Aš atstovauju taikai.

Konferencija baigėsi.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min